Japonija jau seniai garsėja savo techninėmis inovacijomis – nuo greičiausių traukinių iki pažangiausių automobilių. Tačiau mažai kas žino, kad net jų kelių infrastruktūra slepia išradingus sprendimus. Vienas iš tokių – unikalus drėkinimo sistemų tinklas, kuris neleidžia sniegui kauptis ant kelių paviršiaus.
Inovacija, keičianti žaidimo taisykles
Neseniai į „Instagram“ įkeltas Jessee Deal vaizdo įrašas apskriejo internetą ir per dvi savaites surinko beveik 1,7 milijono „patinka“ paspaudimų. Įraše demonstruojamas įdomus kelio Japonijoje elementas – tiesiai į asfaltą įmontuota purkštuvų sistema. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad šie purkštuvai skirti kelių švarai palaikyti, tačiau tikroji jų paskirtis dar labiau stebina.
Kaip tai veikia?
Skirtingai nuo tradicinių sniego valymo metodų, kai naudojami plūgai, šildomi keliai ar druska, Japonijos sistema yra stebėtinai paprasta, tačiau veiksminga. Vos tik iškritus sniegui, per kelyje įtaisytus purkštukus pumpuojamas vanduo, kuris neleidžia sniegui nusėsti. Įdomu tai, kad naudojamas ne šiltas ar sūdytas vanduo, o paprastas vandentiekio vanduo iš vietinių rezervuarų.
Nors kai kuriose srityse šildomas vanduo naudojamas, tokie atvejai sudaro mažiau nei 1 % visos sistemos. Idėja yra ne akimirksniu ištirpdyti sniegą, o sukurti drėgmės sluoksnį, kuris neleidžia jam kauptis, todėl keliai tampa saugesni ir sumažėja sunkiosios sniego valymo technikos poreikis.
Kur naudojama ši sistema?
Ši unikali technologija įdiegta ne visoje šalyje. Ji daugiausia naudojama vakarinėje Japonijos pakrantėje, kur temperatūra retai nukrenta žemiau nulio. Šiame regione gausiai sninga dėl šilto, drėgmės prisotinto oro iš Japonijos jūros, susiduriančio su šaltomis oro masėmis iš Japonijos Alpių.
Sistema ypač naudinga:
- Mažesni vietinės reikšmės keliai, kuriuose būtų sudėtinga valyti.
- Automobilių stovėjimo aikštelės, užtikrinančios, kad automobiliai išliktų prieinami.
- Tiltai ir sankryžos, kur dėl vietos trūkumo sniego sankaupos yra pavojingos.
Ar tai gali pasiteisinti Europoje?
Daugelis Europos šalių kovoja su atšiauriomis žiemomis ir yra labai priklausomos nuo kelių druskos, kuri laikui bėgant kenkia infrastruktūrai, aplinkai ir didina priežiūros išlaidas. Japonijos metodas galėtų būti ekologiška alternatyva, ypač tuose regionuose, kur dažnai sninga, bet temperatūra svyruoja apie nulį, todėl ledas nesusidaro.
Tačiau esama tam tikrų iššūkių:
- Šaltesnio Europos klimato sąlygomis gali prireikti šildomos sistemos versijos.
- Vandens tiekimas ir drenažas turi būti kruopščiai valdomi, kad būtų išvengta kelių užtvindymo.
- Pradinės išlaidos gali būti didelės, tačiau ilgainiui būtų galima sutaupyti daug lėšų kelių priežiūrai.
Ką manote?
Japonijos kelių infrastruktūra ir toliau stebina savo paprastumu ir efektyvumu. Ar tai galėtų būti perspektyvus sprendimas Europos keliams, įskaitant Lietuvą? Ar jaustumėtės saugesni važiuodami keliais, kuriuose įrengta ši sistema? Pasidalykite savo mintimis žemiau esančiuose komentaruose!