„Statistiniai duomenys rodo, kad dažniausiai eismo įvykių kaltininkais yra nustatomi transporto priemonių vairuotojai – jie sukelia 67 proc. visų eismo įvykių. Fiksuojama daugybė atvejų, kai skaudžias pasekmes sukėlusių nelaimių priežastimi tapo aplinkybės, kuomet vairuotojas neteisingai numatė ar neatpažino pavojaus tam tikroje eismo situacijoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantė Modesta Morkevičiūtė.
Mokslininkės teigimu, ši tendencija rodo, kad saugiam vairavimui labai svarbus gebėjimas aptikti, įvertinti ir tinkamai sureaguoti į galimas grėsmes kelyje. Tikimybė patekti į autoįvykį žymiai sumažėja, jei vairuotojas turi gerus pavojaus kelyje suvokimo įgūdžius – todėl mokslininkai ir praktikai deda daug pastangų, kad surastų tinkamus būdus jiems patobulinti.
„Vairuotojų įgūdžiai nėra pastovūs. Jie gali kisti, priklausomai nuo turimų žinių, patyrimo, kasdieninio situacijų kelyje analizavimo. Tai leidžia ugdyti pavojaus kelyje suvokimą: vairuotojai gali mokytis aktyviau dairytis, atpažinti signalus apie situacijos pavojingumą, pasirinkti mažiausiai rizikingą būdą išvengti grėsmės ir t. t. Deja, jauni vairuotojai, turėdami mažiau patirties ir neretai mažiau paisydami rizikos, ne visuomet atpažįsta ar tinkamai reaguoja į eismo situacijose kylantį pavojų“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.
Vis dėlto, pasak M. Morkevičiūtės, net ir sukaupus didelę vairavimo patirtį, praleidus ne vieną dešimtmetį kelyje, ne visada ištobulinami gebėjimai, reikalingi siekiant deramai įvertinti grėsmes vairuojant. Tiek besimokantys, tiek patyrę vairuotojai gali būti nepasiruošę tinkamai sureaguoti į pavojingas eismo situacijas. Besimokantiems vairuotojams trūksta patirties į pavojus reaguoti tinkamai, prireikia daugiau laiko atpažįstant ir suvokiant pavojų. Patyrę vairuotojai paprastai yra labiau pasitikintys savo vairavimo gebėjimais, tačiau neretai nuvertina potencialų pavojų. Todėl pavojaus kelyje suvokimo įgūdžius tobulinti svarbu visoms vairuotojų grupėms, nepriklausomai nuo jų stažo.
Siekiant gerinti pavojaus kelyje suvokimą, įvairiose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Australijoje) kuriamos specialios priemonės. Dauguma jų paremtos vairavimo situacijas demonstruojančiais vaizdo įrašais. Vieną tokių priemonių parengė ir VDU Psichologijos katedros mokslininkės.
„Tai – šiuolaikiška, patraukli, trumpalaikė, realias eismo situacijas demonstruojanti, aktyviu besimokančiojo dalyvavimu paremta nuotolinė pavojaus kelyje suvokimo mokymo programa. Programa orientuota į bendrą grėsmių kelyje numatymo, išvengimo įgūdžio tobulinimą, taip pat – į atskirų gebėjimų, kurie sudaro pavojaus kelyje suvokimo kompetenciją, ugdymą“, – pasakoja viena iš projekto rengėjų, doc. dr. Laura Šeibokaitė.
Programos metu vairuotojai įgyja reikiamų žinių, atlieka praktines užduotis, taip formuodami ir tobulindami turimus bet kokios realios ar potencialios grėsmės kelyje išvengimo įgūdžius. Demonstruojant įvairias vairavimo situacijas kompiuterio ekrane, pateikiant aktualią teorinę informaciją ir dalinantis praktiniais patarimais, vairuotojai mokomi dėmesingumo ir sąmoningumo vairuojant, pavojingų situacijų atpažinimo, tinkamo situacijos vertinimo, optimalaus elgesio reaguojant į pavojų kelyje.
Įvertinus poreikį, Lietuvoje kurtą programą jau spėta išbandyti ir įvertinti. Programos efektyvumo vertinimui skirtame tyrime sudalyvavo beveik 200 besimokančių ir patyrusių vairuotojų. Daugiau nei metus trukęs tyrimas parodė, kad mokymų dėka reikšmingai pagerėjo vairuotojų pavojaus kelyje suvokimas.
„Tokie mokymai yra itin svarbūs, bet įgūdžius reikia tobulinti ir toliau. Vairuotojai turėtų nepamiršti nuolat dairytis kelyje, vengti pašalinės veiklos, nes ji nukreipia dėmesį nuo potencialių grėsmių. Į jas galima sureaguoti greičiau, jei žmogus pabandys iš anksto numatyti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių ketinimus, apie kuriuos pastarieji signalizuoja tam tikrais būdais (pavyzdžiui, įspėjamaisiais transporto priemonės signalais, vairavimo trajektorijos keitimu, kūno judesiais ir kt.)“, – pasakoja doc. dr. L. Šeibokaitė.
Pasak docentės, Lietuva eismo saugumo srityje iki šiol pasižymi ne itin džiuginančia statistika – nors ir dedamos pastangos padėtį pakeisti. 2019 m. Lietuva užėmė šeštą vietą ES pagal žuvusiuosius kelyje milijonui gyventojų (67), nors 2021-aisiais šioje kategorijoje mūsų šaliai pavyko nukristi į devintąją vietą.
„Nepaisant to, kad paskutiniaisiais metais eismo saugumo situacija Lietuvoje gerėjo, tačiau vis dar esame tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose žuvusiųjų keliuose skaičius milijonui gyventojų yra itin didelis. Vis dėlto, šią statistiką galima koreguoti efektyvumą įrodžiusiomis priemonėmis – pavojaus kelyje suvokimo gebėjimų ugdymo programomis. Kiekvienas vairuotojas turėtų mokytis, tobulinti vairavimo gebėjimus ir būti visada pasirengęs susidurti su grėsmėmis“, – teigia mokslininkė.
Pavojaus kelyje suvokimo gebėjimų ugdymo programa ir efektyvumo tyrimas yra sudėtinė projekto „Pavojaus kelyje suvokimo mokymas skirtingose vairuotojų grupėse: galimybės, efektyvumas ir poveikis eismo saugumui“ (PaKelSuMo, finansavimo sutarties Nr. S-MIP-19-1, finansuojama LMT) dalis. Straipsnis parengtas projekto vykdytojų Modestos Morkevičiūtės ir doc. dr. Lauros Šeibokaitės. Projektui vadovauja prof. dr. Auksė Endriulaitienė, kartu projektą vykdo dr. Rasa Markšaitytė ir dr. Justina Slavinskienė.
