Europos automobilių pramonė grimzta į vis gilesnę krizę – šįkart skaudus smūgis suduotas Vokietijai. Žinomas automobilių dalių tiekėjas „Rüster“ paskelbė uždarantis vieną pagrindinių savo gamyklų. Visi darbuotojai bus atleisti, o veikla – nutraukiama.
Uždarymo sulaukė Deggingeno mieste (Badeno-Viurtembergo žemėje) veikiantis cechas, kurio istorija siekia net 1949 metus. Ši gamykla buvo laikoma svarbia grandimi tiek vietos, tiek visos šalies automobilių sektoriuje. Tačiau didėjant gamybos kaštams, trūkinėjant tiekimo grandinėms ir mažėjant paklausai, įmonė nebesugebėjo generuoti pelno. Sprendimas – skaudus, bet neišvengiamas.
Laikinas išsigelbėjimas baigėsi fiasko
Dar 2023 metais „Rüster“ buvo perimta Turkijos investuotojo – bendrovės Bayrak Lastik, kuri įsigijo visą „Rüster“ grupę, keturis Vokietijoje veikiančius padalinius ir perėmė apie 600 darbuotojų. Tačiau jau po metų tapo aišku, kad vienos iš vietovių – Deggingeno – finansiniai rodikliai nesuteikia vilčių tęsti veiklos.
Ir tai – ne vienintelis toks atvejis. Visai neseniai tame pačiame regione veikusi dar viena svarbi įmonė – Allgaier Automotive – taip pat paskelbė apie uždarymą. Abu gamybos padaliniai ilgą laiką buvo svarbi Vokietijos automobilių pramonės dalis, teikė darbo vietas ir skatino vietos ekonomiką. Jų uždarymas skaudžiai atsilieps visai tiekėjų grandinei.
Kodėl griūva net garsūs tiekėjai?
Specialistai įspėja – tiekėjų sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą. Didėjančios gamybos išlaidos (ypač energijos ir žaliavų), stringantis tiekimas bei pereinamasis laikotarpis link elektromobilių kelia ypatingus iššūkius. Mažesnės ir vidutinio dydžio įmonės, net ir su užsienio investicijomis, ne visuomet geba prisitaikyti ar išgyventi.
Pavyzdžiui, kita žinoma įmonė – BBS, gaminusi aliuminio ratlankius – paskelbė bankrotą netrukus po to, kai ją perėmė Turkijos investuotojas. Dėl to daugelis ekspertų jau kelia klausimą: ar užsienio kapitalas iš tiesų gali išgelbėti Vokietijos automobilių tiekėjus?
O kokia rizika Lietuvai?
Lietuvos tiekėjams, glaudžiai bendradarbiaujantiems su Vokietijos gamintojais, šie signalai turėtų kelti rimtą susirūpinimą. Nemažai lietuviškų įmonių tiekia komponentus ar paslaugas būtent Vokietijos automobilių pramonei. Jei Vokietijos rinka ir toliau trauksis, tai gali atsiliepti ir Lietuvos gamintojų užsakymų apimtims, pelnui ar net darbo vietų stabilumui.
Prognozės 2025 metams – niūrios
Analitikai vieningai sutaria – 2025 metai automobilių dalių sektoriui bus ypač sunkūs. Be valstybės paramos ar staigių rinkos pokyčių, daugelis tiekėjų gali nebeatlaikyti spaudimo. O Vokietijos pramonės silpnėjimas gali sukelti rimtų ekonominių pasekmių visai Europos Sąjungai.
Kaip manote – ar Europos automobilių sektorius dar turi galimybę atsigauti? Pasidalykite savo nuomone komentaruose žemiau.
