Į Lietuvą žengia estų startuolis „Eleport“: planuoja įspūdingą įkrovimo stotelių plėtrą - Reidas Official
Technika

Į Lietuvą žengia estų startuolis „Eleport“: planuoja įspūdingą įkrovimo stotelių plėtrą

Veiklą Lietuvoje pradeda Estijos startuolis „Eleport“, diegiantis elektromobilių įkrovimo stoteles. Penktadienį Vilniuje vykusiame „Eleport Lithuania“ pristatymo renginyje startuolio atstovai paskelbė užsibrėžę jau artimiausiais metais Lietuvoje įrengti mažiausiai šimtą viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo vietų.

Pliekiant 30 laipsnių karščiui, pristatymo renginį atidarydamas „Eleport Lithuania“ vadovas Kazys Pupinis juokavo, kad nepaspartinus transporto elektrifikavimo, prie tokios temperatūros gali tekti ir įprasti. „Prognozės džiugina – elektromobilių dalis tarp visų parduodamų naujų automobilių Europoje nuo esamų 20 procentų per artimiausius 4–5 metus turėtų užaugti iki 70–80 procentų. Tačiau tai reiškia, kad pokytis bus staigus, todėl kils iššūkių užtikrinant reikiamą infrastruktūrą šioms transporto priemonėms. „Eleport“ yra viso to priešakyje – esame pasirengę užtikrinti reikiamą infrastruktūros kiekį ir kokybę“, – sakė K. Pupinis.

Ambicijų tapti vienaragiu neslepiantis startuolis Estijoje veiklą pradėjo 2016 metais, pernai žengė į Latvijos rinką, o šįmet startavo Lietuvoje ir Lenkijoje. „Bolt“ ir „Skype“ investicijas pritraukusi bendrovė intensyvią plėtrą vykdo ne tik geografiškai: šiuo metu virš 140 įkrovimo stotelių turinti „Eleport“ per artimiausius metus jų skaičių visose keturiose šalyse ketina užauginti daugiau nei penkis kartus. Vien Lietuvoje suplanuota pastatyti daugiau nei 100 greito ir lėto įkrovimo stotelių, o po 3–5 metų jų skaičius „Eleport“ tinkle mūsų šalyje, tikimasi, perkops visą tūkstantį.

Kur jos atsiras, priklausys nuo žmonių poreikių ir susitarimų su partneriais. „Esame pasiruošę dirbti tiek su miestų savivaldybėmis, tiek su privačiais partneriais, nuo verslo, prekybos centrų, iki degalinių. Galime finansuoti visą projektą, įdiegti ir valdyti pačias stoteles, atlikti jų priežiūrą, rūpintis klientų pritraukimu, aptarnavimu ir visais kitais niuansais. Be to, „Eleport“ vysto programinę įrangą ir jos sprendimus pritaikome atskirai kiekvienai šaliai, atsižvelgdami į kiekvieno kliento poreikius. Taikome įvairius bendradarbiavimo modelius ir kviečiame susisiekti visus, ką tokios paslaugos domina“, – ragino K. Pupinis.

Lietuvoje situacija liūdna

„Eleport Lithuania“ inicijuotoje diskusijoje apie tvaraus transporto infrastruktūros plėtros svarbą dalyvavęs už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius akcentavo, kad elektromobiliai yra neišvengiama viso senojo žemyno ateitis. Europos Parlamentas (EP) prieš kelias dienas kaip tik pritarė įstatymo projektui nuo 2035 metų uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus.

„Europos Sąjungos ir šalių narių pozicija bei politika yra labai aiški, dėl to nėra jokių dvejonių ar gręžiojimosi atgal. Pokytis jau vyksta, o sprendimas dėl naujų automobilių su vidaus degimo varikliais atsisakymo yra tik paskutinė vinis. Svarbesnis klausimas, kaip šiuos planus greičiau įgyvendinti, kad tiek infrastruktūra, tiek gyventojų imlumas elektromobiliams augtų? Į tai įeina daug dedamųjų, pradedant elektros kaina, finansavimo sprendimais ir efektyviu ES investicijų panaudojimu, baigiant žmonių elgsenos pokyčiais. Tikiu, kad ypač reikšmingas vaidmuo tenka miestų infrastruktūrai, kuri gali programuoti vieną ar kitą elgseną. Pavyzdžiui, jei įrengiamos automobilių stovėjimo vietos, kuriose nėra įkrovimo stotelių – vargu ar verta tikėtis, kad žmonės pirks elektromobilius ir važinės po miestą ieškodami, kur juos įsikrauti“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje liūdna: šalyje yra tik kiek daugiau nei 600 viešų elektromobilių įkrovimo stotelių arba maždaug 0,2 įkrovimo stotelės 100 kilometrų kelių. Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena iš ES autsaiderių. Kita vertus, ir elektromobilių skaičiai neįspūdingi: iš 1,7 mln. registruotų transporto priemonių tik kiek daugiau nei 9 tūkstančiai yra elektrinės.

„Augant elektromobilių skaičiui, infrastruktūros klausimas taps vis aštresnis. Todėl džiaugiuosi būdamas jūsų renginyje ir kalbėdamas su verslu tiesiogiai. Nes viešieji finansai yra svarbu pokyčiui, tačiau tik jais proveržio nepasieksime, tam reikia ir privataus sektoriaus investicijos. Manau, į Lietuvą ateinate pačiu laiku. Potencialas yra didžiulis, svarbiausia juo pasinaudoti“, – linkėjo V. Sinkevičius.

Būdų paspartinti pokyčius – ne vienas

Tinklaraščio apie elektromobilius „100 procentų elektrinis“ įkūrėjas ir vadovas Dainius Jakas antrino, kad vairuojantiems elektromobilius Lietuvoje kyla daug nepatogumų. „Kol elektromobilių buvo nedaug, viskas buvo gerai, tačiau dabar infrastruktūros stoka yra stabdantis faktorius. Ypač didelis poreikis jaučiamas autostradose. Taip pat didelė problema yra tai, kad įkrovimo stotelės dažnai neveikia. Važiuodami į degalinę juk netikriname, ar ji veikia, o štai vairuojant elektromobilį tai daryti būtina, antraip gali likti kelyje su išsikrovusiu automobiliu“, – vardijo D. Jakas.

Anot jo, dėl šios rizikos elektromobilių vairuotojai dažnai paprasčiausia atsisako idėjos važiuoti iš Vilniaus į pajūrį ar kitą ilgesnį maršrutą.

Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Adziukevičiūtė-Buzė svarstė, kad verslas visuomet eina viena koja priekyje ir pirmasis diegiasi sprendimus – biuruose, darbo, apsipirkimo vietose ir kitur. Tačiau pokyčius galėtų smarkiai paspartinti savivaldybių mokestiniai sprendimai bei savivaldybių proaktyvumas diegiant viešąsias įkrovimo stoteles. „Pokyčių ratas įsisuks, kai miestuose turėsime žaliąsias zonas, bus taikomi mokesčiai taršiems automobiliams keliuose. Žinoma, infrastruktūrą būtina plėsti, bet, remiantis Norvegijos ir kitų šalių pavyzdžiu, verta pasižiūrėti, ką galima pasiekti reguliacinėmis priemonėmis. Todėl stoteles diegiančiam verslui siūlyčiau pirmiausia eiti į dialogą su savivaldybėmis – pagal suplanuotas priemones savivaldybėms reikės pastatyti stotelių labai daug (5000 per kelis metus) ir per trumpą laikotarpį. Sprendimai jau yra, belieka juos pritaikyti Lietuvoje, o pokytis gali įvykti tik dialoge su verslu“, – teigė R. Adziukevičiūtė-Buzė.

Įvertinkite mūsų tūrinį spustelėdami ant žvaigždės

Norite sužinoti naujienas pirmieji? Sekite mus socialiniuose tinkluose.

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Tiesioginiai atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button