Aušinimo sistemos gedimai gali atsirasti bet kuriuo metų laiku ir gali sukelti perkaitimą ar net visišką variklio gedimą. Jie ypač pavojingi vasarą, kai oro temperatūra labai aukšta, o vairuotojai važiuoja į ilgas keliones.
Aušinimo sistemos gedimai, kaip ir visų eksploatacinių skysčių, paprastai kyla po ilgo automobilio naudojimo. Jie gali atsirasti dėl komponentų, pvz., aušinimo skysčio temperatūros jutiklio ar termostato, susidėvėjimo arba dėl išorinės korozijos, pvz., radiatoriaus. Labai dažnai jie atsiranda dėl netinkamo savininko ir (arba) naudotojų elgesio su automobiliu.
Automobilio naudotojo padaryta aušinimo sistemos žala
Laiku nepakeitus aušinimo skysčio, naudojant prastos kokybės aušinimo skystį (pvz. Aušinimo skysčio keitimas ne laiku, nekokybiško aušinimo skysčio naudojimas (pvz., vanduo arba aušinimo skysčio koncentratas, sumaišytas su vandeniu netinkamomis proporcijomis), vandens iš čiaupo naudojimas kaip aušinimo skysčio pakaitalo, aušinimo skysčio koncentrato skiedimas vandeniu iš čiaupo arba distiliuotu vandeniu (reikėtų naudoti demineralizuotą vandenį), aušinimo skysčio nuotėkio toleravimas, tariamas nuotėkio taisymas naudojant aušinimo skysčio priedus, aušinimo skysčio siurblio nepakeitimas keičiant vožtuvų sistemą – visa tai yra tipiški ir dažniausiai pasitaikantys veiksmai, lemiantys vėlesnius aušinimo sistemos gedimus.
Kodėl aušinimo sistemos gedimai yra pavojingi?
Aušinimo sistema palaiko darbinę variklio temperatūrą, kad variklis veiktų optimaliai, sunaudotų mažai degalų ir išmestų kuo mažiau teršalų.
Dėl bet kokio aušinimo sistemos gedimo padidėja variklio darbinė temperatūra. Dėl aukštesnės nei įprasta temperatūros greičiau dėvisi variklio galvutės tarpiklis, vožtuvų dangčio tarpiklis ir kiti sandarikliai. Kuo aukštesnė temperatūra (aukštesnė už standartinę leistiną temperatūrą), tuo greičiau ardomi variklio alyvos skilimo procesai. Perkaitinta alyva pradeda prarasti apsaugines savybes, todėl pagreitėja darbinių variklio dalių dėvėjimasis. Blogiausiu atveju dėl perkaitimo variklio alyva visiškai praranda apsaugines savybes. Tai gali sukelti variklio užsikirtimą.
Kaip išvengti aušinimo sistemos gedimo?
Vairuotojas turėtų dažnai stebėti aušinimo skysčio temperatūros rodmenis ir, užsidegus raudonai aušinimo sistemos lemputei, kuo greičiau (saugiu būdu) sustabdyti automobilį.
Kaip prižiūrėti aušinimo sistemą? Pakanka nepamiršti reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį, naudoti gerą aušinimo skystį (tai nereiškia, kad jis turi būti pats brangiausias, tiesiog turi atitikti reikiamus kriterijus), reguliariai keisti aušinimo skystį (kas 2 arba 5 metus, priklausomai nuo aušinimo skysčio tipo) ir reaguoti į nuotėkius. Jei trūksta aušinimo skysčio, verta kuo greičiau apsilankyti autoservise ir išsiaiškinti gedimo priežastį. Išskyrus trivialius atvejus, pvz., per silpnas aušinimo sistemos žarnos jungties spaustukas.
Įšilus varikliui, aušinimo sistema yra labai karšta. Aušinimo skysčio temperatūra gali siekti 120-140 laipsnių Celsijaus. Be to, skystis sistemoje cirkuliuoja esant dideliam slėgiui. Atidarius radiatoriaus dangtelį, skystis gali išsiveržti ir pažeisti jūsų odą.
Bet kokius „diagnostikos“ darbus ir situacijos, į kurią patekote, patikrinimą galima atlikti tik atvėsus varikliui. Tai trunka apie 40 minučių.
Laikini remonto metodai
Parduotuvėse galima rasti įvairių sprendimų, padedančių greitai suremontuoti aušinimo sistemą. Taigi yra juostų aušinimo sistemos žarnoms užtaisyti, yra miltelių ir skysčių nuotėkiui pašalinti. Visa tai gali pasiteisinti, bet tik trumpam. Jei radiatoriuje yra skylė, nepadės jokie laikini remonto būdai. Padės tik jo pakeitimas.
Tipiniai aušinimo sistemos gedimai, galintys įvykti vasaros kelionės metu
Ventiliatoriaus gedimas – tai ypač pavojinga vasarą. Stovint automobilių spūstyje arba važiuojant labai mažu greičiu, ventiliatorius pakeičia oro srautą ir aušina aušinimo skystį. Dėl ventiliatoriaus gedimo variklis gali perkaisti. Priežastys? Elektros variklio, klampiosios sankabos, tiekimo linijos (priklausomai nuo ventiliatoriaus tipo) arba jutiklio, kuris įjungia ventiliatorių, pažeidimas.
Karštą dieną, stovint spūstyje, ventiliatorius turėtų įsijungti iš karto. To neįmanoma nepajusti iš salono vidaus. Kai temperatūra pakyla, o ventiliatorius neįsijungia, reikia sustoti, išjungti variklį ir leisti jam atvėsti. Tada nuvykite į dirbtuves arba išsikvieskite techninė pagalbą kelyje.
Skysčių nuotėkis. Lengva pastebėti, nes skysčiai yra ryškios spalvos. Tipinės nuotėkio vietos yra apatinė radiatoriaus dalis, žarnų tvirtinimo vietos, prijungimo angos, aušinimo skysčio siurblys. Jei skysčio lygis nuolat krenta, verta jo įpilti daugiau ir kuo greičiau apsilankyti servise. Panikuoti nereikia. Daugeliu atvejų priežastis bus paprasta – ir tai nebus galvos tarpiklis.
Mažas skysčio efektyvumas – skysčio yra, sistema sandari, tačiau temperatūra nuolat kyla. Priežastis? Sistemoje yra vandens arba per daug atskiesto koncentrato. Vanduo užverda esant 100 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Tuo tarpu šiuolaikinis aušinimo skystis turi atlaikyti virimą net 120-140 laipsnių C temperatūroje.
Termostato problemos. Senesniuose automobiliuose termostato užrakinimas uždarytoje padėtyje reiškė daugiau problemų. Skystis pradėjo greitai perkaisti ir kilo pavojus, kad variklis perkais. Atviroje padėtyje esantis termostato užraktas savo ruožtu reiškė, kad variklis negalėjo įšilti ir automobilis sunaudodavo daug degalų. Naujesniuose automobiliuose naudojami elektroniniu būdu valdomi termostatai. Jų gedimus reikia diagnozuoti prijungus OBD2 diagnostiką.
Dėl apnašų užsikimšusi aušinimo sistema. Sistemoje kaupiasi apnašos, kai vandentiekio vanduo buvo naudojamas kaip skystis arba aušinimo skysčio koncentratui skiesti. Yra specialių aušinimo sistemos ploviklių. Prieš keisdami skystį, verta juos panaudoti.
Aušinimo skysčio siurblio problemos. Jis gali būti nesandarus (jo sandarikliai). Užstrigus guoliams, jis gali pradėti skleisti garsą, panašų į seno metalo pjūklo garsą. Kodėl taip atsitinka? Dažniausiai dėl to, kad aušinimo skysčio siurblys nebuvo pakeistas kartu su paskirstymo krumpliaračiu.
Sugedęs aušinimo skysčio temperatūros jutiklis. Tokiu atveju gali kilti problemų užvedant automobilį, padidėti degalų sąnaudos ir netinkamai veikti variklis tuščiąja eiga. Jutiklis gali būti paveiktas vidinio trumpojo jungimo, gali būti pažeistas jo maitinimo ir signalo kabelis arba kištukas.
Jei automobilio draudimas suteikia galimybę gauti nemokamą techninę pagalbą kelyje – neišradinėkime dviračio. Jei aušinimo sistema sugedo, saugiai gabenkime automobilį į dirbtuves.
