Klaipėdos apygardos teismas svarbiu teisiniu sprendimu atmetė bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sustabdytų Lietuvos elektroninės kelių rinkliavos (e. rinkliavos) sistemos plėtrą. Ši nutartis leidžia bendrovei „Via Lietuva“ toliau tęsti vienos svarbiausių šalies infrastruktūros atnaujinimo viešųjų pirkimų procedūras ir jų nevilkinti.
Strateginis projektas juda į priekį
Elektroninės rinkliavos sistema pakeis šiuo metu galiojančią vinjetėmis grindžiamą kelių rinkliavą į mokėjimo pagal nuvažiuotą atstumą modelį ir gerokai padidins Kelių priežiūros ir plėtros programos pajamas. Tikimasi, kad naujoji sistema užtikrins efektyvesnį ir teisingesnį kelių naudojimo apmokestinimą ir ilgalaikį finansavimo stabilumą.
- Šiuo metu taikoma sistema: e. vinjetės 1 700 km valstybinės reikšmės kelių
- 451 km prastos būklės kelių
- 22 kritinės būklės tiltai, laukiantys remonto, 18 iš jų padeda kariniam mobilumui
- Nustatytas investicijų poreikis: 446,5 mln. eurų keliams, 93 mln. eurų tiltams
Kodėl Teismo sprendimas svarbus
Ankstesnis konkursas buvo atšauktas 2025 m. balandžio mėn. dėl kritinių trūkumų, nustatytų pirkimo dokumentuose. Po to buvo paskelbtas peržiūrėtas konkursas, kuriame išspręstos ankstesnės saugumo ir atitikties problemos. Teismas pabrėžė viešąjį interesą sudaryti sąlygas gyvybiškai svarbios infrastruktūros pažangai, todėl leido tęsti pirkimą.
Vėlavimo pasekmės
„Via Lietuva“ pareigūnai pabrėžė, kad bet koks projekto įgyvendinimo vėlavimas lemtų prarastas investicijas, atidėtą kelių modernizavimą ir didėjančias priežiūros išlaidas. Svarbiausi keliai ir tiltai yra labai svarbūs ne tik civiliams, bet ir nacionaliniam saugumui bei kariniam mobilumui.
„Kiekvienas vėlavimo mėnuo Lietuvai kainuoja milijonus dėl nerealizuotų investicijų ir atidėtos svarbiausių kelių atkarpų rekonstrukcijos“, – sakė „Via Lietuva“ valdybos pirmininkė Rūta Butautaitė Pivoriūnienė.
Žvilgsnis į ateitį: Ko turėtų tikėtis vairuotojai
Naująja rinkliavų sistema siekiama užtikrinti teisingesnį apmokestinimą pagal faktinį naudojimąsi keliais ir transporto priemonės tipą. Kol projektas dar tik įgyvendinamas viešųjų pirkimų etapu, Lietuvos vairuotojai ir logistikos įmonės turėtų pasiruošti perėjimui nuo fiksuoto tarifo vinječių prie lankstaus apmokestinimo už kilometrą. Toks metodas jau yra įprastas Vakarų Europoje.
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva turėtų pereiti prie kelių rinkliavos pagal nuvažiuotą atstumą? Pasidalykite savo nuomone komentaruose arba prisijunkite prie diskusijos socialiniuose tinkluose.
