Nuo liepos 1 d. Vilniuje apribota galimybė elektromobiliams nemokamai statyti transporto priemones mėlynojoje zonoje. Nors dalis vairuotojų tai vertina kaip kliūtį, ekspertai teigia, kad tai – natūralus rinkos brendimo ženklas. Ką tai reiškia Lietuvos elektromobilumo vizijai?
Kas pasikeitė nuo liepos 1-osios?
Iki šiol elektromobilių savininkai sostinėje galėjo nemokamai statyti automobilius net ir centrinėje miesto dalyje. Tačiau nuo liepos 1 d. mėlynojoje zonoje nemokamas stovėjimas galioja tik vieną valandą. Antroji kainuos 3,5 €, o kiekviena vėlesnė – po 4 € už valandą. Šis pokytis pratęsia jau anksčiau priimtus sprendimus – pavyzdžiui, kai buvo panaikintos A+ juostos, kuriomis elektromobiliai galėjo naudotis kartu su viešuoju transportu.
Ar rinka pasiruošusi tokiems pokyčiams?
Vilniaus savivaldybė skelbia, kad galutinį sprendimą dėl visapusiško stovėjimo apmokestinimo elektromobiliams priims, kai jų dalis mieste pasieks 3 %. Remiantis „Regitros“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje šis skaičius jau siekė beveik 2 %.
Palyginimui – Neringoje elektromobiliai jau sudaro 3,3 % viso transporto parko. Ir būtent šią vasarą pirmą kartą elektromobiliams taip pat taikomas įvažiavimo mokestis, nors jis mažesnis nei automobiliams su vidaus degimo varikliais.
Kas skatina elektromobilių plėtrą, jei ne lengvatos?
Nors privilegijos mažėja, Lietuvoje vis dar galioja subsidijos tiek gyventojams, tiek įmonėms perkant elektromobilius. Juridiniai asmenys taip pat gali pasinaudoti PVM lengvata, jei įsigyja elektromobilį iki 50 tūkst. € vertės. Tačiau, pasak ekspertų, lengvatos nėra pagrindinis plėtros variklis.
- Tobulėjančios technologijos ir ilgesnis nuvažiuojamas atstumas
- Konkurencingesnė kaina palyginti su tradicinėmis transporto priemonėmis
- Eksploatacijos kaštai – pasak Lietuvos energetikos agentūros, važinėti elektromobiliu dvigubai pigiau nei benzininiu ar dyzeliniu
- Greitai plečiama įkrovimo infrastruktūra – vien tik „Enefit“ tinkle jau daugiau kaip 280 stotelių
Ką rodo užsienio pavyzdžiai?
Vokietija ir Prancūzija šiemet gerokai sumažino subsidijas, o Norvegija jas išvis panaikino ir net padidino elektromobiliams taikomus mokesčius. Visgi jų populiarumas toliau auga – Norvegijoje elektromobiliai šiemet sudaro net 96 % visų naujų automobilių. Valstybė nebeskatina to, kas jau tapo savaime suprantamu pasirinkimu.
Ši taisyklė galioja Norvegijoje. Lietuvos reguliavimas gali skirtis.
O kaip Lietuvoje?
Nors iki norvegiškų skaičių dar toli, Lietuvoje akivaizdus augimo potencialas. Liepos 1 d. duomenimis, registruota 19,5 tūkst. grynųjų elektromobilių ir daugiau kaip 16 tūkst. įkraunamų hibridų – dar prieš penkerius metus šie skaičiai buvo daugiau nei 10 kartų mažesni.
Ateities elektromobilumo pagrindas – ne lengvatos, o technologijų pažanga, infrastruktūra ir racionalūs ekonominiai skaičiavimai. Investicijos į tinklą ir patogumą tampa svarbesnės už subsidijas.
Nauja realybė – mažiau privilegijų, daugiau integracijos
Lietuvoje lengvatų mažinimas vyksta atsargiai, kad nebūtų stabdomas augimas. Vis dėlto tai ne trukdis, o natūralus rinkos evoliucijos etapas. Kuo labiau elektromobiliai tampa mūsų kasdienybės dalimi, tuo mažiau jiems reikia dirbtinio skatinimo.
Kaip vertinate šiuos pokyčius? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
