Karštis gali nužudyti! Būtent saulėtomis ir karštomis dienomis keliuose įvyksta daugiau pavojingų eismo įvykių nei lietingu oru ar net per žiemos pūgas. Kaip vairuotojo organizmas reaguoja į aukštą temperatūrą? Kokie yra karščio išsekimo simptomai ir kuo jis skiriasi nuo saulės smūgio?
Gera žinia ta, kad mūsų keliuose vis mažiau automobilių be oro kondicionieriaus. Tik gaila, kad ne visi moka naudotis oro kondicionieriumi ir kad oro kondicionierius gali padėti ne kiekvienoje situacijoje. Faktai rodo, kad, esant aukštai temperatūrai, keliuose darosi tikrai pavojinga. Kiek padaugėja eismo įvykių per karščius? Deja, tokios oficialios statistikos iš Lietuvos nėra, tačiau, pavyzdžiui, Austrijos tyrimo duomenimis, esant aukštesnei nei 30 laipsnių Celsijaus temperatūrai, avarijų skaičius ten vidutiniškai padidėja apie 25 proc.
Žinoma, žmonių jautrumas aukštai temperatūrai ne visur vienodas. Panašus Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad per karščius nelaimingų atsitikimų rizika padidėja nuo maždaug 3 iki šiek tiek mažiau nei 8 proc.
Oro kondicionieriai ne visada susidoroja su karščiu
Kada oro kondicionierius nepadeda? Vasarą dažnai į automobilį įsėdame jau įkaitę arba automobilio salone būna labai karšta. Saulėtoje vietoje stovinčiame automobilyje, jei lauke temperatūra yra apie 30 laipsnių, salone temperatūra gali viršyti 70 laipsnių! Esant tokioms sąlygoms, per kelias sekundes greitai pablogėja dėmesio koncentracija, pailgėja reakcijos laikas, gali pasireikšti tokie simptomai kaip mieguistumas, taip pat dirglumas ar polinkis į agresiją. Tikrinant psichomotorinius gebėjimus, perkaitęs vairuotojas yra panašus į žmogų, išgėrusį daug alkoholio.
Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems širdies problemų, kraujospūdžio sutrikimų ar sergantiems diabetu, net trumpalaikis tokios temperatūros poveikis gali sukelti pavojų gyvybei!
Taip pat verta prisiminti, kad karštame automobilyje galite paprasčiausiai nudegti, pavyzdžiui, kalba eina apie šildomą porankį.
Mūsų patarimas: jei automobilis nestovėjo pavėsyje, prieš užvedant jį reikia bent šiek tiek vėdinti, net jei lauke temperatūra 30 laipsnių.
Koks yra karščio pavojus: išsekimas dėl karščio ir insultas
Karščio išsekimas – tai būklė, atsirandanti dėl ilgalaikio buvimo aukštoje temperatūroje, dėl kurios netenkama skysčių ir druskų, sumažėja kraujospūdis ir labai sumažėja organizmo darbingumas.
- padidėjęs prakaitavimas, padidėjusi kūno temperatūra
- jėgų trūkumas
- šalta, blyški ir drėgna oda
- greitas, bet silpnas širdies ritmas
- pykinimas
- alpimo jausmas, „temimas“ akyse
- raumenų mėšlungis
- nerišli kalba
Karščio išsekimo atveju, persikėlus į vėsesnę vietą, drėkinant organizmą, papildant elektrolitų atsargas ir ilsintis turėtų pagerėti savijauta. Pajutę šiuos simptomus nevairuokite automobilio!
Iš karščio išsekimo būsenos organizmas gali lengvai pereiti į dar pavojingesnę šilumos smūgio būseną.
Ištikus šilumos smūgiui, pasireiškia stipri dehidratacija ir kūno perkaitimas. Simptomai šiek tiek skiriasi nuo šilumos išsekimo.
- stiprus galvos skausmas
- greitas širdies ritmas
- raudona, karšta oda, taip pat ir veido
- prakaitavimo išnykimas
- raumenų mėšlungis
- didelis karščiavimas
- pykinimas
- sumišimo, dezorientacijos, nerimo jausmas
- alpulys, sąmonės praradimas
Ypatinga šilumos smūgio forma yra saulės smūgis, kuris ištinka veikiant intensyviems saulės spinduliams, visų pirma į galvą ir kaklą. Vietinis saulės spindulių poveikis galvos odai sukelia galvos smegenų dangalų ir smegenų perštėjimą. Jei simptomai nepraeina iš karto persikėlus į vėsesnę vietą ir papildžius skysčių atsargas, gali prireikti medicininės pagalbos. Jei net prarandama sąmonė, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokios būklės nebandykite patys nuvykti pas gydytoją!
Teikdami pirmąją pagalbą stenkitės atvėsinti perkaitusio žmogaus kūną, bet nedarykite to per greitai. Neapipilkite žmogaus šaltu vandeniu, bet sudrėkinkite veidą, rankas ir kojas, vėduoklę, uždėkite šaltus kompresus ant kirkšnių, kaklo ir pažastų. Jei prasideda traukuliai, žmogus praranda sąmonę arba blaškosi, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Apalpusio žmogaus jokiu būdu negalima guldyti vertikaliai, geriausiai į vadinamąją saugaus šono padėtį.
Kaip susidoroti su karščiu?
- gerkite daug vandens
- venkite ilgesnio tiesioginių saulės spindulių poveikio
- vengti sunkaus, riebaus maisto ir saldžių gėrimų
- planuoti dažnesnes pertraukas – karštu oru greičiau pavargstama ir prarandama koncentracija
- užtikrinti gerą vėdinimą
- nepersistenkite su oro kondicionieriumi – per didelis temperatūrų skirtumas automobilio viduje ir išorėje taip pat yra pavojingas. Taip pat skaitykite: „Nustatykite jį taip ir daugiau niekada neperšalsite nuo oro kondicionieriaus“.
- jei jaučiate silpnumą, nedelsdami nutraukite vairavimą
- nesėskite į karštą automobilį, pirmiausia jį išvėdinkite
