Ar kada nors vykote į kelionę ir galvojote: „Kodėl atrodo, kad nuvykti ten trunka amžinybę, o grįžti daug greičiau?“ Jūs ne vieni. Ši dažna patirtis vadinama „grįžimo atgal efektu“ ir ją pastebi daugelis žmonių, nepriklausomai nuo to, ar jie vairuoja, skrenda, ar net eina pėsčiomis. Tačiau kas sukelia šį keistą pojūtį?
Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologines grįžimo atgal efekto priežastis ir pateiksime keletą įdomių pavyzdžių, iliustruojančių, kodėl mūsų laiko suvokimas gali būti toks klaidinantis.
Mokslas apie grįžimo į kelionę efektą
Keletas veiksnių lemia jausmą, kad kelionė pirmyn yra ilgesnė nei kelionė atgal:
Lūkesčiai ir tikrovė
Keliaujate pirmą kartą: Kai vykstate į naują vietą, dažnai numanote, kiek laiko užtruksite, kol ten nuvyksite. Paprastai šie lūkesčiai būna pervertinti. Kai kelionė užtrunka tiek, kiek tikėjotės, arba net ilgiau, nei tikėjotės, ji atrodo ištęsta.
Kelionė atgal: Grįždami atgal tiksliai žinote, ko tikėtis. Jūsų smegenys jau turi „žemėlapį“, kiek laiko reikės, todėl grįžimas atrodo trumpesnis.
Žinomumas ir naujumas
Nepažįstami maršrutai: Kelionė į priekį dažnai būna kupina naujų vaizdų ir nepažįstamos aplinkos. Jūsų smegenys daugiau dėmesio skiria šiems naujiems potyriams, todėl atrodo, kad laikas bėga lėčiau.
Pažįstami maršrutai: Grįžtant atgal – pažįstamas kraštovaizdis. Atpažįstate orientyrus ir posūkius, todėl smegenims nereikia apdoroti tiek daug naujos informacijos, todėl laikas atrodo greitesnis.
Dėmesys ir susitelkimas
Didelis dėmesys: Kai nekantraujate pasiekti kelionės tikslą, esate labiau linkę dažnai tikrinti laiką, todėl geriau žinote, kiek laiko praeina.
Mažas dėmesys: Kelionėje atgal dažnai būnate labiau atsipalaidavę ir mažiau dėmesio skiriate laikui, todėl atrodo, kad kelionė prabėga greičiau.
Į tikslą orientuotas mąstymas
Tikslo numatymas: Pakeliui į naują vietą jūsų tikslas yra atvykti, todėl geriau žinote, kiek laiko tai užtruks. Dėl susitelkimo į tikslą kelionė gali atrodyti ilgesnė.
Grįžimas lengvesnis: Pasiekus tikslą, kelionė atgal dažnai būna ne tokia sunki, todėl atrodo, kad laikas bėga greičiau.
Realaus gyvenimo pavyzdžiai
Kad geriau suprastume grįžimo atgal poveikį, panagrinėkime kelis scenarijus:
- Atostogų kelionės: Kai važiuojate į atostogų vietą, laukdami atvykimo jaučiate jaudulį. Kelionė atrodo ilga, nes esate susikoncentravę į nuvykimą. Pakeliui namo atsipalaiduojate, o maršrutas pažįstamas, todėl kelionė atrodo trumpesnė.
- Kasdienė kelionė į darbą ir atgal: Jei kada nors pradėjote dirbti naujame darbe, tikriausiai prisimenate, kad pirmosios kelios kelionės į darbą buvo ilgos, kol išmokote maršrutą. Po kelių savaičių atrodo, kad kelionė prabėga greičiau, net jei užtrunka tiek pat laiko.
- Ėjimo pėsčiomis maršrutai: Jei pirmą kartą einate į draugo namus, kelionė gali atrodyti ilga, nes stengsitės prisiminti kryptį. Grįžtant atgal žingsnius žengsite greičiau, nes tiksliai žinosite, kur einate.
Kaip naudotis šiomis žiniomis
Suprasti grįžimo atgal efektą gali būti naudinga įvairiose situacijose:
- Išmintingai planuokite keliones: Keliaudami į naują vietą atsižvelkite į tai, kad kelionė gali atrodyti ilgesnė, net jei faktinis laikas yra toks pat. Suplanuokite pertraukas ar pramogas, kad kelionė būtų malonesnė.
- Sumažinkite stresą: Jei nerimaujate dėl to, kad kelionė trunka ilgai, priminkite sau, kad kelionė atgal greičiausiai bus greitesnė.
- Nestebėkite laiko: Jei norite, kad laikas pakeliui į vietą prabėgtų greičiau, stenkitės rečiau tikrinti laiką. Taip pat gali padėti atitraukti dėmesį, pavyzdžiui, klausytis muzikos ar podkasto.
Kelionės atgal efektas yra įdomus pavyzdys, kaip mūsų laiko suvokimą veikia psichologiniai veiksniai. Suprasdami, kodėl kelionė į paskirties vietą atrodo ilgesnė nei kelionė atgal, galite valdyti savo lūkesčius, sumažinti kelionės stresą ir galbūt net labiau mėgautis kelione. Kitą kartą, kai leisitės į kelionę, prisiminkite šias įžvalgas ir pažiūrėkite, ar kelionė iš tiesų atrodo trumpesnė grįžtant namo!
