Oro pagalvės – tai automobilių įrangos dalis, kuria, atrodo, nesirūpiname. Tačiau nuo to, ar jos tinkamai veikia, gali priklausyti mūsų gyvybė!
Nors pirkdami automobilį atkreipiame dėmesį į tai, kiek oro pagalvių įrengta mūsų automobilyje, naudodami automobilį jas visiškai pamirštame. Ar tai teisinga? Ar oro pagalvių eksploatavimo trukmė atitinka gamintojo nurodytą eksploatavimo trukmę? Ar juos reikia periodiškai tikrinti? Kaip patikrinti, ar įsigyjamame naudotame automobilyje yra oro pagalvės? Kokių apgaulių griebiasi automobilių pardavėjai, norėdami nuslėpti sugedusios arba išmontuotos oro pagalvės faktą?
Šiame straipsnyje pabandysime supažindinti su populiariųjų oro pagalvių veikimo žiniomis.
Oro pagalvės. Kaip tai prasidėjo?
Automobilinės oro pagalvės istorija siekia 1950-uosius metus, kai buvęs pramonės inžinerijos technikas Johnas W. Hetrickas užpatentavo „saugos pagalvės komplektą, skirtą motorinėms transporto priemonėms“. Įdomu tai, kad Johnas įkvėpimo sėmėsi iš eismo įvykio, kurį anksčiau išgyveno. Beveik tuo pačiu metu Vokietijoje išradėjas Walteris Lindereris užpatentavo panašią sistemą. Patentuotų prietaisų veikimo principas buvo panašus į šiandieninį. Jei transporto priemonė susidurtų su kliūtimi, suslėgtas oras turėjo užpildyti maišą, kad vairuotojas būtų apsaugotas nuo sužalojimų.
Patentus perėmė „GM” ir „Ford”, tačiau netrukus paaiškėjo, kad sukurti veiksmingą sistemą trukdė kelios techninės problemos: oro pagalvės pripūtimas suslėgtu oru truko per ilgai, susidūrimo aptikimo sistema buvo netobula, o medžiaga, iš kurios buvo pagaminta oro pagalvė, galėjo sukelti papildomų sužalojimų.
Tik septintajame dešimtmetyje Allenas Breedas patobulino šią sistemą, padarydamas ją elektromechanine. „Breed“ sistemą papildė veiksmingu susidūrimo jutikliu, pirotechniniu pripūtimo įtaisu ir naudojo plonesnį pagalvės maišą su vožtuvais, kad sumažintų slėgį, kai dujų generatorius sprogsta. Pirmasis serijinis automobilis su šia sistema buvo 1973 m. „Oldsmobile Tornado“. Pirmasis automobilis, kuriame saugos diržai ir oro pagalvė buvo siūlomi kaip papildoma įranga, buvo 1980 m. „Mercedes W126“. Ilgainiui išpopuliarėjo oro pagalvės. Gamintojai pradėjo juos naudoti plačiu mastu. Vien „Mercedes” iki 1992 m. įrengė apie milijoną oro pagalvių.
Kaip veikia oro pagalvės?
Kaip minėjau istorijos skyriuje, sistemą sudaro trys komponentai: aktyvavimo sistema (susidūrimo jutiklis, pagreičio jutiklis ir skaitmeninė mikroprocesorinė mikroschema), dujų generatorius (jame yra uždegiklis ir kietasis kuras) ir lanksti talpykla (tikroji pagalvėlė pagaminta iš nailono, medvilnės arba poliamido audinio, impregnuoto neopreno guma). Praėjus maždaug 10 milisekundžių po eismo įvykio, mikroprocesoriumi pagrįsta aktyvavimo sistema siunčia signalą dujų generatoriui, kuris pradeda pildyti pagalvę. Praėjus keturiasdešimčiai milisekundžių po įvykio oro pagalvė jau būna pilna ir pasiruošusi sugauti skubantį vairuotojo kūną.
Sistemos gyvavimo trukmė
Atsižvelgiant į tai, kad daugelis automobilių, kuriuose įrengta ši sistema, yra garbaus amžiaus, verta apsvarstyti, ar kuri nors sudedamoji dalis gali atsisakyti tarnauti. Ar oro pagalvė laikui bėgant išgaruoja, ar aktyvavimo sistema sugenda kaip ir bet kuri kita elektroninė automobilio dalis, ar dujų generatoriaus tarnavimo laikas yra ribotas?
Pati talpykla – pagalvėlės krepšys – gaminama iš labai patvarių sintetinių medžiagų (dažnai su medvilnės priemaiša), kurios, kaip teigiama, tarnauja daug kartų ilgiau nei pats automobilis. O kaipgi pati aktyvavimo sistema ir dujų generatorius? Automobilių ardytojai paprastai šalina ir oro pagalves. Išmontavimas susijęs su kontroliuojamu oro pagalvės įjungimu.
Neoficialiuose pokalbiuose gamyklos pripažįsta, kad senosios pagalvės yra beveik 100% veiksmingos. Tik keliuose iš šimto automobilių oro pagalvės nesuveikia, ir tai dažniausiai būna automobiliuose, į kuriuos lengvai patenka drėgmė. Tą patį girdėjau automobilių saugos sistemų keitimo paslaugų centre. Jei automobilis buvo eksploatuojamas įprastai, t. y. nebuvo užlietas ar neprofesionaliai suremontuotas, oro pagalvių tarnavimo laikas nėra ribotas.
Ką šiuo klausimu sako įgaliotieji techninės priežiūros centrai ir automobilių prekybos salonai? Inžinieriai nurodydavo 10-15 metų oro pagalvių naudojimo trukmę ir dažnai ant kėbulo pritvirtindavo lenteles, kuriose būdavo nurodyta oro pagalvių keitimo data. Kai gamintojai suprato, kad oro pagalvių tarnavimo laikas yra daug ilgesnis, jie atsisakė šių reikalavimų. Nepriklausomų ekspertų teigimu, automobiliuose, kuriuose taikomos pirmiau minėtos rekomendacijos, toks pakeitimas gali būti neatliekamas.
Taip pat yra ir kita, gana ribota nuomonė, kad privalomo oro pagalvių keitimo panaikinimas yra tik rinkodaros priemonė. Gamintojas nenori išgąsdinti potencialaus kliento galimomis brangių sudedamųjų dalių keitimo eksploatacinėmis išlaidomis, todėl, kaip ir ilgaamžių alyvų atveju, jis pašalina būtinybę jas keisti, žinodamas, kad po dešimties metų atsakomybė už sugedusią oro pagalvę bus tik iliuzinė. Tačiau to nepatvirtina net labai senų oro pagalvių, kurios suveikia beveik 100% efektyvumu, utilizavimas.
Kas vyksta po to, kai oro pagalvė „suveikia“?
Kita vertus, ką daryti, jei oro pagalvė suveikia eismo įvykio metu? Kiek kainuoja pakeisti komponentus? Deja, profesionalus remontas nėra pigus. Mechanikas turi pakeisti patį dujų generatoriaus maišą, pakeisti arba restauruoti visas per sprogimą sugadintas prietaisų skydelio sudedamąsias dalis, pakeisti saugos diržus su įtempikliais. Taip pat nepamirškite pakeisti valdiklio ir kartais oro pagalvių maitinimo sistemos.
Kadangi remontas kainuoja brangiai, yra „dirbtuvių“, kuriose apgaulės būdu montuojamos fiktyvios oro pagalvės (dažnai suvyniotų laikraščių pavidalu) ir apgaunama elektronika, kad sukčiai atsikratytų nepageidaujamų pranešimų apie sistemos gedimus. Paprasčiausias būdas imituoti tinkamą „oro pagalvės“ lemputės veikimą – prijungti ją prie ABS lemputės, alyvos slėgio arba akumuliatoriaus įkrovos maitinimo šaltinio.
Tokiu atveju oro pagalvės lemputė užgęsta praėjus kelioms akimirkoms po uždegimo įjungimo ir klaidingai rodo, kad sistema veikia tinkamai. Šią apgaulę gana lengva demaskuoti prijungus automobilį prie diagnostikos kompiuterio įgaliotame techninės priežiūros centre. Deja, sukčiai naudoja ir sudėtingesnius metodus. Oro pagalvių keitimo dirbtuvėse sužinojome, kad sistema, kontroliuojanti oro pagalvių veikimą ir buvimą, daugiausia remiasi grandinės varžos tikrinimu.
Įdėdami atitinkamos vertės rezistorių, sukčiai apgauna sistemą, todėl net diagnostinis kompiuterio patikrinimas nepatvirtina, ar oro pagalvės veikiančios ir ar jos aplamai yra. Specialisto teigimu, vienintelis patikimas būdas tai patikrinti – išmontuoti prietaisų skydelį ir fiziškai patikrinti sistemą. Tai nėra pigi procedūra, todėl dirbtuvių savininkas pripažino, kad klientai ją renkasi labai retai. Todėl vienintelis protingas patikrinimas – įvertinti, ar automobilis nepadarė avarijos, ar jo bendra būklė yra gera, ir kuo patikimiau įsigyti automobilį.
Apibendrinimas
Apibendrinant, daugumos ekspertų teigimu, oro pagalvės neturi konkretaus naudingo tarnavimo laiko, todėl net ir seniausios, jei automobilis buvo naudojamas įprastomis sąlygomis, turėtų veiksmingai apsaugoti mus susidūrimo atveju. Perkant naudotą automobilį verta ne tik įvertinti jo būklę be avarijų, bet ir atlikti kompiuterinę diagnostiką, kad sumažėtų tikimybė įsigyti automobilį su neveikiančiomis ar fiktyviomis oro pagalvėmis.
