Šiuolaikiniuose automobiliuose nuolat daugėja vairuotojui padedančių sistemų. Kai kurios iš jų yra vertingos, pavyzdžiui, apsaugant nuo slydimo arba pradedant važiuoti įkalnėje; kitos pagerina situacijos kelyje suvokimą, nes panaikina akląsias zonas veidrodėliuose arba palengvina parkavimą. Kitos yra naudingos, tačiau galėtume gyventi ir be jų. Pagalbos vairuotojui sistemos – ką galite iš jų gauti?
Didelės automobilių kainos neatsiranda iš niekur. Tai, be kita ko, lemia labai plati įranga. Daugelis sistemų yra privalomos, o jei transporto priemonėje jų nėra, ji nebus patvirtinta ir negalės būti parduodama Europos Sąjungoje.
Kai kurie sudėtingų sistemų komponentai gali sugesti, o vieno jutiklio gedimas gali išjungti kelias sistemas, pvz., sugedus ABS ratų greičio jutikliui, sistemos neveikia: ABS, ASR, ESP, netiesioginė ratų slėgio stebėjimo sistema TPMS (be jutiklių vožtuvuose), pagalbinė įkalnės nusileidimo sistema, įkalnės paleidimo sistema…
Be to, reikia mokėti už techninę priežiūrą, visų pirma už ADAS sistemas. Pakabos remontas apima ADAS kalibravimą, priekinio stiklo keitimą – ADAS kameros pritaikymą ir lietaus jutiklį. Keičiant šoninį veidrodėlį reikia kalibruoti aklosios zonos stebėjimo sistemą ir galbūt kitus… Viskas kainuoja papildomai ir nemažai.
Dėl daugybės sistemų, kurios ištraukia vairuotoją iš daugelio situacijų, jis tampa tingus ir jo dėmesys nėra toks, koks turėtų būti. Apšvietimo asistentas užtikrina, kad būtų įjungti tinkami žibintai. Lietaus jutiklis įjungia priekinio stiklo valytuvus ir reguliuoja jų intensyvumą. Tempomatas palaiko nustatytą greitį. Sistema stebi ženklus ir informuoja apie greičio apribojimus. Avariniu atveju įsijungia sistema, apsauganti nuo susidūrimo…
Pagalbos vairuotojui sistemos – svarbiausių sistemų apžvalga
- ABS – stabdžių antiblokavimo sistema. Stabdant ant slidžios ir šlapios dangos jis apsaugo nuo slydimo.
- ASR/ASC/TCS/TRC (pavadinimai priklauso nuo automobilio gamintojo) – sistema, apsauganti varančiuosius ratus nuo praslydimo. Kai išvažiuojame ant slidžios dangos, ratai neslysta (nebuksuoja). Kartais dėl to kyla problemų ir… žiemą norint išvažiuoti iš apledėjusios vietos, reikia jį išjungti.
- ESP DSC/VSA/PSM/VSA (pavadinimai priklauso nuo automobilio gamintojo) – sistema, apsauganti nuo nepakankamo ir per didelio posūkio slydimo. Dauguma vairuotojų nesugebėtų saugiai suvaldyti automobilio iš slydimo vietos. Čia viskas veikia automatiškai ir per sekundės dalis. Jei automobilyje įrengta ESP sistema, ji turi pirmenybę prieš kitas dvi.
Kitos sistemos taip pat veikia ABS jutiklių pagrindu:
- Nusileidimo nuo kalno kontrolė. Jei reikia, ji stabdo automobilį, kad šis per greitai nepradėtų greitėti.
- Pagalbinė įkalnės įveikimo sistema. Prieš vairuotojui įjungiant pirmąją pavarą ir pradedant važiuoti, automobilis sulaikomas (naudojant stabdžių sistemą).
- Stabdymo posūkyje pagalbinis stabdys.
- Stabdymo pagalbininkas manevruojant.
Šios sistemos yra labai naudingos ir neabejotinai padidina vairavimo saugumą.
Kitos pagalbinės vairuotojo sistemos
- Automatiniai posūkių žibintai padidina vairuotojo informuotumą apie situaciją. Juose gali būti naudojami papildomi LED šviesos moduliai, įjungiami posūkio metu, arba jie gali judinti pagrindinius priekinius žibintus (pvz., bi-ksenoninius) naudojant žingsninius variklius, priklausomai nuo vairo pasukimo. Senesniuose automobiliuose buvo įjungtas papildomas žibintas apatinėje buferio dalyje.
- Adaptyvieji LED priekiniai žibintai. Jas sudaro matricos (LED moduliai), kurios automatiškai įsijungia pagal poreikį. Keli jutikliai stebi kelią priešais automobilį ir prireikus įjungia arba išjungia tam tikrus šviesos modulius.
- Adaptyvioji pakaba. Važiuojant keliu pakabą galima nuleisti, kad ji geriau sukibtų su keliu, o važiuojant už miesto nelygiu keliu – pakelti, kad automobilis būtų apsaugotas nuo pažeidimų. Kai kuriuose automobiliuose galima nuleisti galinę dalį, kad būtų pasiekta žemesnė pakrovimo riba. Automobiliuose su adaptyviąja pneumatine pakaba amortizatorių slopinimo jėgą galima reguliuoti pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, kad automobilis būtų kietesnis (sportinis) arba labai patogus (geriau amortizuoja kelio nelygumus).
- Adaptyvusis vairo stiprintuvas reguliuoja vairo stiprintuvo galią, atsižvelgdamas į situaciją ir važiavimo greitį. Pavyzdžiui, stovint automobilių stovėjimo aikštelėje vairo stiprintuvo galia turi būti didesnė nei važiuojant dideliu greičiu. Priklausomai nuo važiavimo greičio, sistema keičia vairo stiprintuvo santykį.
- Adaptyvioji kruizo kontrolė – palaiko pastovų vairuotojo nustatytą greitį. Prireikus (sumažėjus greičiui dėl priekyje važiuojančio automobilio) jis sulėtina greitį ir tada pagreitėja iki nustatyto greičio. Jei sistema aptinka pavojų, ji įspėja vairuotoją, o kraštutiniu atveju stabdo pati.
- Susidūrimo išvengimo sistema stebi situaciją priešais automobilį esančioje eismo juostoje. Avariniu atveju ji įspėja vairuotoją ir pasiruošia staigiam stabdymui (padidėja stabdžių skysčio slėgis). Sistema gali pati sustabdyti transporto priemonę, jei vairuotojas nereaguoja arba reaguoja nepakankamai greitai. Kai kuriuose automobiliuose įrengtos vadinamosios miesto susidūrimų išvengimo sistemos, kurios aptinka pavojus ir savarankiškai stabdo važiuojant ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu.
- Reagavimo į galinius susidūrimus sistema. Ši sistema stebi už automobilio esančią eismo juostą. Jei kyla pavojus, kad į automobilį gali atsitrenkti kita transporto priemonė, vairuotojui įjungiamas įspėjimas. Jei vairuotojas nesureaguoja, įsijungia oro pagalvės ir pirotechniniai diržų įtempikliai. Elektromobiliuose ir hibridinėse transporto priemonėse elektros energijos tiekimas iš akumuliatoriaus į variklį nutraukiamas.
- Nakties vairavimo asistentas aptinka blogai matomus žmones, gyvūnus ir objektus, kurie gali kelti pavojų (pvz., ant kelio gulinčias šakas). Sistemoje naudojamos infraraudonųjų spindulių kameros ir infraraudonuosius spindulius skleidžiantys prietaisai.
- Aklosios zonos asistentas veidrodėliuose esančiomis kameromis stebi erdvę, kurios vairuotojas nemato. Jei vairuotojas pradeda lenkti, o gretimoje eismo juostoje stovi kitas automobilis arba motociklas, vairuotojas bus įspėtas.
- Greičio ribojimo asistentas, dar vadinamas kelio ženklų stebėjimo sistema. Ji gauna informaciją iš kameros ir GPS navigacijos duomenų. Įspėja vairuotoją, jei jis viršija leistiną greitį grafiniu įspėjimu (prietaisų skydelyje ir HUD ekrane) bei garsiniu įspėjimu.
- Automobilių stovėjimo aikštelės asistentas. Iš pradžių naudoti galiniai parkavimo jutikliai. Dabar jis gali turėti galinę atbulinės eigos kamerą, 360 laipsnių kamerą stoge, šonines kameras ir lazerinius skaitytuvus, vaizdas rodomas monitoriaus ekrane arba prietaisų skydelyje. Išvažiuojant iš stovėjimo vietos atbuline eiga gali būti įrengta ištraukiama kamera, kad būtų galima stebėti priešpriešinį eismą. Pažangiausioje versijoje ji informuoja vairuotoją, ar jis tilps į tam tikrą vietą, ir pati manevruodama automobiliu parkuojasi toje vietoje.
- Sankryžos asistentas, kairiojo posūkio asistentas ir kt. – Papildomos stebėjimo sistemos, įspėjančios vairuotoją apie kitų automobilių judėjimą.
- Juostos palaikymo asistentas. Kameros stebi eismo juostą. Jei vairuotojas išvažiuoja iš eismo juostos prieš tai neįjungęs indikatoriaus, pasigirsta garsinis įspėjimas. Pažangiausioje versijoje sistema gali koreguoti eismo juostą.
- Išeinančio asmens padėjėjas stebi situaciją už automobilio. Aptikęs objektą (automobilį, dviratį), jis siunčia įspėjamąjį garsinį ir šviesos signalą.
- Automatinė pranešimo apie nelaimingus atsitikimus sistema. Kai automobilis patenka į avariją ir išsiskleidžia oro pagalvės, pagalbos tarnyboms išsiunčiama žinutė (SMS), kurioje prašoma pagalbos ir nurodoma automobilio buvimo vieta pagal GPS duomenis. Vairuotojas taip pat gali naudoti avarinį mygtuką. Sistema atlieka ir kitas, ne tik gelbėjimo, funkcijas. Pavyzdžiui, naudojimasis automobilio gamintojo pagalbos linija, kuri padeda surasti stovėjimo vietą arba užsisakyti viešbutį. Už naudojimąsi šia galimybe paprastai imamas abonentinis mokestis.
- Vairuotojo nuovargio atpažinimo sistema. Ji analizuoja vairuotojo vairavimo režimą ir lygina jį su kelio forma iš GPS žemėlapių. Dažnas vairavimo kelio koregavimas laikomas nuovargio požymiu. Sistema siūlo pertrauką.
Žinoma, tai ne visos sistemos. Nuolat atsiranda naujų.
Pagalbos vairuotojui sistemos nepakeičia sveiko proto
Sistemose gali būti naudojami bendri jutikliai, pavyzdžiui, minėti ABS greičio jutikliai, už priekinio stiklo sumontuota kamera (kurią naudoja, pavyzdžiui, kruizo kontrolė, šviesos asistentas, įspėjimas apie nukrypimą iš eismo juostos) arba integruotas lietaus ir sutemų jutiklis (kuris valdo priekinio stiklo valytuvus ir perduoda duomenis išorinio apšvietimo valdikliui).
Atskiros sistemos gali būti konfigūruojamos įvairiai – priklausomai nuo automobilio modelio ir gamintojo. Didesniuose arba darbo tikslais naudojamuose automobiliuose taip pat gali būti įdiegtos papildomos sistemos, pavyzdžiui, pagalbos priekabai sistema.
Transporto priemonių elektronizacija vyksta sparčiai. Tačiau negalima pamiršti svarbiausio dalyko. Žmogus vis dar yra atsakingas už saugumą. Jei jis yra neatsargus, agresyvus ir nesilaiko saugos taisyklių, net ir geriausios sistemos neapsaugos jo nuo nelaimės.
Antrasis klausimas – transporto priemonės techninė būklė. Net geriausios aktyviosios saugos sistemos tinkamai neveiks, jei transporto priemonės padangos, stabdžių komponentai (diskai, kaladėlės, stabdžių skystis) ir pakaba bus nusidėvėję. Geriausios vairo stiprintuvo sistemos su kintamu pavarų santykiu nenaudingos, jei automobilyje yra pažeisti trauklių trauklių antgaliai.
