Esame skatinami gerti daugiau vandens, nes „tai mums naudinga“. Dabar naujajame tyrime šis teiginys buvo patikrintas ir išnagrinėti ankstesnių tyrimų duomenys, siekiant išsiaiškinti, ar didesnis išgeriamo vandens kiekis iš tiesų yra naudingas sveikatai.
Mūsų kūną sudaro iki 60 % vandens. Šis svarbus skystis atlieka daug svarbių funkcijų, pavyzdžiui, reguliuoja kūno temperatūrą, išplauna atliekas, veikia kaip galvos ir nugaros smegenų amortizatorius, gamina seiles ir sutepa sąnarius.
Patariama kasdien išgerti tam tikrą kiekį vandens, kad išvengtume dehidratacijos, kuri gali sutrikdyti organizmo gebėjimą atlikti šias funkcijas. Tačiau, be to, kokią naudą vandens gėrimas, tiksliau, didesnis jo kiekis, turi mūsų bendrai sveikatai? Naujame tyrime, kuriam vadovavo Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) mokslininkai ieškojo atsakymo į šį klausimą.
„Tokios paplitusios ir paprastos intervencijos įrodymai nebuvo aiškūs, o nauda nebuvo aiškiai nustatyta, todėl norėjome pažvelgti į ją atidžiau“, – sakė UCSF Urologijos katedros vedėjas ir vyriausiasis tyrimo autorius Benjaminas Breyeris, medicinos mokslų daktaras.
Priklausomai nuo to, kieno paklausite, skysčių kiekis skiriasi, tačiau JAV Nacionalinė medicinos akademija rekomenduoja 19-30 metų vyrams per dieną suvartoti apie 3 l skysčių, o to paties amžiaus moterims – 2,1 l. Atkreipkite dėmesį, kad vartojamas žodis „skysčiai“, kuris apima geriamąjį vandenį ir kitus gėrimus.
Mokslininkai sistemingai peržiūrėjo ankstesnių atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų duomenis, kuriuose buvo nagrinėjama, kaip vandens suvartojimo didinimas (išskyrus vieną tyrimą, kuriame vandens suvartojimas buvo sumažintas) paveikė sveikatą ir su sveikata susijusias problemas. Tyrimuose buvo vertinamos įvairios populiacijos, o pasikartojantys pirminiai galutiniai rodikliai buvo svorio mažėjimas, gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, galvos skausmas, šlapimo takų infekcija (ŠTI) ir inkstų akmenligė. Štai ką nustatė tyrėjai.
Svorio metimas
Trijų tyrimų metu suaugusieji, turintys antsvorio ir nutukimo problemų, kuriems atsitiktinės atrankos būdu buvo paskirta gerti 1,5 l vandens per dieną prieš valgį nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių, numetė daugiau svorio, palyginti su kontrolinių grupių asmenimis: 100 %, 87 % ir 44 % daugiau svorio, palyginti su kontrolinėmis grupėmis. Tačiau ketvirtajame tyrime, kuriame dalyvavo 38 dalyviai, 2 L vandens gėrimas per dieną nebuvo susijęs su svorio pokyčiais per šešių mėnesių laikotarpį. Šis tyrimas skyrėsi nuo kitų trijų, nes kai kurie jo dalyviai buvo paaugliai.
Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius
Atlikus tyrimą su 40 neseniai (per pastaruosius penkerius metus) diagnozuotu 2 tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių, 8 savaites geriant 250 ml vandens prieš pusryčius, 500 ml prieš pietus ir 250 ml prieš vakarienę, gliukozės kiekis kraujyje nevalgius (-32,6 mg/dl), palyginti su kontroline grupe (5,3 mg/dl), reikšmingai sumažėjo (-32,6 mg/dl). Nors tai didelis gliukozės kiekio kraujyje nevalgius sumažėjimas, iš tyrimo neaišku, ar tai įvyko dėl hemodiliucijos, tiesiogine prasme – kraujo atskiestumo. Be to, kadangi vanduo buvo vartojamas prieš valgį, pastebėta nauda galėjo atsirasti dėl sumažėjusio maisto suvartojimo arba svorio kritimo (kuris gydymo grupėje buvo pastebėtas).
Priešingai, kito tyrimo, kuriame dalyvavo 60 dalyvių, metu nustatyta, kad 12 savaičių geriant 550 ml vandens per dvi valandas po atsibudimo ir 550 ml prieš miegą, gliukozės kiekis kraujyje nevalgius iš tikrųjų padidėjo maždaug 0,6 mg/dl. Šiame tyrime dalyvavo suaugę dalyviai, kurie negavo vaistų ir (arba) nekeitė gyvenimo būdo nuo diabeto.
Galvos skausmas
Dviejų tyrimų, kurių metu buvo vertinamas vandens suvartojimo padidinimo 1,5 l per dieną tris mėnesius poveikis pacientams, sergantiems pasikartojančiais galvos skausmais, rezultatai buvo prieštaringi. Viename iš jų, kuriame dalyvavo 102 suaugusieji, nustatyta, kad intervencija buvo susijusi su dalyvių migrenai būdingos gyvenimo kokybės (MSQL) balo pagerėjimu 4,5 balo ir mažesniu dienų, kai skauda bent vidutinio stiprumo galvą, skaičiumi; tačiau rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Be to, tik 21 % intervencinės grupės dalyvių baigė tyrimą.
Kitame tyrime ta pati intervencija taikyta suaugusiesiems, sergantiems migrena ar įtampos galvos skausmu, ir jos poveikis MSQL, vaistų vartojimui, epizodų skaičiui, vidutiniam galvos skausmo intensyvumui ar galvos skausmo valandoms nebuvo statistiškai reikšmingas. Nors šio tyrimo imtis buvo maža – 18 dalyvių.
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) ir hiperaktyvi šlapimo pūslė
Atsitiktinių imčių tyrimo metu 140 moterų prieš menopauzę, sergančių pasikartojančiomis ŠTI, kurios paprastai per dieną išgerdavo mažiau nei 1,5 l skysčių, vandens suvartojimą padidino 1,5 l per dieną. Kasdien geriant daugiau vandens, per 12 mėnesių laikotarpį vidutiniškai sumažėjo ŠTI epizodų skaičius, buvo rečiau gydomasi antibiotikais ir praėjo daugiau laiko tarp epizodų.
Kitame tyrime buvo tiriama, ar padidinus suvartojamo vandens kiekį pasikeičia šlapimo takuose esančios patogeninės bakterijos. Keturiolika nepakankamai hidratuotų (išgeriančių mažiau nei 1,5 l per dieną) moterų prieš menopauzę padidino paros vandens suvartojimą iki 1,9 l, tačiau bakterijų skaičius tarp tų, kurios gėrė daugiau vandens, ir tų, kurios jo negėrė, nesiskyrė: atitinkamai 7 % ir 8 %.
Dar viename tyrime atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkti 24 suaugusieji, sergantys hiperaktyvia šlapimo pūsle, dėl kurios atsiranda staigus, nekontroliuojamas noras šlapintis, ir buvo tiriama, kokį poveikį simptomų atsiradimui turi padidėjęs arba sumažėjęs suvartojamų skysčių kiekis. Skysčių suvartojimo sumažinimas 25 % buvo susijęs su mažesniu šlapinimosi dažnumu, skuba šlapintis ir noktiurija arba dažnu naktiniu šlapinimusi.
Inkstų akmenys
Ilgą laiką asmenys, sergantys inkstų akmenlige ar linkę į ją, buvo raginami gerti daug vandens, kad išvengtų inkstų akmenligės arba padėtų jai praeiti. Tyrėjai išnagrinėjo du tyrimus, kuriuose buvo nagrinėjamas ryšys tarp didesnio suvartojamo vandens kiekio ir inkstų akmenų atsiradimo rizikos. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 25-50 metų amžiaus sveiki suaugusieji, buvo lyginamas 2 l papildomo vandens gėrimas per dieną su kontroline grupe ir nustatyta, kad inkstų akmenų susidarymo rizika sumažėjo gydomojoje grupėje ir padidėjo kontrolinėje grupėje.
Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 221 pacientas, kurių po pirmojo inkstų akmenligės epizodo buvo paprašyta padidinti vandens suvartojimą, kol jie šlapinosi po 2 l per dieną, arba nekeisti suvartojamo vandens kiekio. Per penkerius metus intervencinėje grupėje inkstų akmenų pasikartojimo dažnis buvo gerokai mažesnis – jis sumažėjo daugiau nei perpus.
Trumpai tariant, geriant daugiau vandens buvo pasiekta statistiškai reikšmingų rezultatų mažinant svorį ir išvengiant inkstų akmenų. Kiti pavieniai tyrimai parodė, kad geriant daugiau vandens gauta naudos, susijusios su galvos skausmo, šlapimo takų infekcijų ir diabeto kontrolės prevencija, tačiau jų rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi.
Tyrėjai teigia, kad nedidelė kaina ir labai maža tikimybė, jog vanduo sukels neigiamą poveikį, turėtų paskatinti atlikti daugiau gerai parengtų tyrimų, kad būtų įvertinta nauda sveikatai, kurią rodo jų apžvelgti pavieniai tyrimai.
„Griežtų tyrimų skaičius pasirodė esąs ribotas, tačiau kai kuriose konkrečiose srityse buvo nustatyta statistiškai reikšminga nauda“, – sakė Breyeris. „Mūsų žiniomis, tai pirmasis tyrimas, kuriame plačiai įvertinta vandens vartojimo nauda klinikiniams rezultatams.
„Žinome, kad dehidratacija yra žalinga, ypač tiems, kurie anksčiau yra sirgę inkstų akmenlige ar šlapimo takų infekcijomis. Kita vertus, žmogui, kurį kartais vargina dažnas šlapinimasis, gali būti naudinga gerti mažiau. Nėra vieno universalaus metodo, kaip vartoti vandenį.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA Network Open“.
