Grupė „The Beatles“ baigė savo veiklą 1970 m., ir kiekvienas grupės narys pradėjo solinę karjerą, kuri davė geresnių ar blogesnių rezultatų. Grupės iširimo priežastys, priešingai nei teigia daugelis gerbėjų, visai nebuvo tokios aiškios. Laimei, kol tai įvyko, tokie albumai kaip „Abbey Road“, „Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ ir „Let It Be“ tapo popmuzikos istorijos standartais.
Septintajame dešimtmetyje grupė „The Beatles“ pasiekė populiarumo viršūnę ir nustatė naujus muzikos pramonės standartus. Būtent 1970 m. buvo paskelbta apie netikėtą jų išsiskyrimą. Priežastys buvo ir konfliktai grupės viduje, ir išoriniai įvykiai.
Johnas Lennonas, Paulas McCartney, George’as Harrisonas ir Ringo Starras savo karjerą pradėjo Jungtinėje Karalystėje 1962 m., o jau po dvejų metų jie pavergė ir amerikiečių širdis. Fenomenas, vadinamas „bitlemanija“, gimė iš karto ir pasiekė iki tol neregėtą intensyvumą. Jų koncertai kėlė nevaldomą euforiją, o kiekvienas paskesnis albumas mušė populiarumo rekordus.
Visų nuostabai, 1966 m. muzikantai nusprendė atsisakyti gastrolių. Tai padiktavo vis didėjantis spaudimas ir techniniai sunkumai gyvų pasirodymų metu. Tuo pat metu „Fantastiškasis ketvertas“ („Fab Four“) susitelkė į darbą studijoje. Rezultatų jiems ilgai laukti nereikėjo. Jau 1967 m. dienos šviesą išvydo novatoriškas „Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“. Šis albumas tapo vienu sėkmingiausių sumanymų muzikos istorijoje.
Pirmieji „The Beatles“ krizės požymiai
1967 m. grupė patyrė didelę netektį. Netikėtai mirė jų vadybininkas Brianas Epsteinas. Epsteinas rūpinosi visais verslo reikalais, kad muzikantai galėtų susitelkti tik į muzikos kūrimą. Po jo mirties grupės nariai turėjo prisiimti daugybę organizacinių pareigų, apie kurias iš pradžių neturėjo nė menkiausio supratimo.
1969 m. Johnas Lennonas vedė Yoko Ono ir pradėjo kviesti ją į įrašų sesijas, o tai nepatiko kitiems grupės nariams. Taip pat vis labiau nesutapo jų požiūris į muziką ir grupės ateities vizija.
Trys išsiskyrimai prieš galutinį „The Beatles“ išsiskyrimą
Nors oficialiai „The Beatles“ išsiskirstė 1970 m., iš tikrųjų grupė išgyveno tris didelius išsiskyrimus. Pirmiausia 1968 m., įrašinėjant „Baltąjį albumą“, dėl susvetimėjimo jausmo iš grupės pasitraukė Ringo Starras. Tačiau muzikantai įtikino jį grįžti. Kai jis grįžo į studiją, Džordžas Harisonas jį pasitiko su gėlėmis, paskleistomis aplink būgnus.
Po metų įrašinėti nustojo George’as Harrisonas. Dirbdamas prie dainos „Get Back“ jis sukonfliktavo su Paulu McCartney ir tik po dviejų susitikimų su likusiais grupės nariais nusprendė grįžti. Tačiau taika truko neilgai, nes 1969 m. per susitikimą Johnas Lennonas pranešė kitiems trims, kad palieka grupę. McCartney tai prisiminė 2018 m. interviu, pabrėždamas, kad Lennono sprendimas reiškė „The Beatles“ pabaigos pradžią.
Kūrybiniai skirtumai ir kintantys prioritetai
Tiesą sakant, kiekvienas „The Beatles“ narys turėjo savų priežasčių nutraukti bendradarbiavimą. Po ilgų intensyvios muzikinės veiklos metų jie pajuto, kad jų keliai pradeda skirtis. Ringo Starras prisiminė, kad po aštuonerių bendro darbo metų jie jautėsi kaip broliai, bet jiems reikėjo pertraukos.
„Buvome suaugę ir mums reikėjo naujų iššūkių“. – George’as Harrisonas 1971 m. padarė išvadą.
Priešingai nei manoma, ne Lennono santykiai su Yoko Ono buvo pagrindinė keturių Liverpulio vaikinų mirties priežastis. Problemos prasidėjo, kai ne laiku išėjo jų vadybininkas, kai jiems staiga atiteko organizaciniai ir bendri grupės gyvavimo „aprėpimo“ reikalai. O, kaip žinoma, nedaugelis menininkų moka šį amatą.
