Lietuvoje krentant temperatūrai, degalinės ruošiasi pereiti nuo vasarinio dyzelino prie pereinamojo ir galiausiai visiškai žieminio dyzelino. Netinkamo tipo degalų naudojimas šaltesniais mėnesiais gali užsikimšti filtrai, sukelti variklio užvedimo sunkumų ar net rimtą gedimą. Štai ką reiškia pereinamasis kuras, kaip jis naudojamas ir kodėl naujasis ES ženklinimas bus svarbus Lietuvos vairuotojams.
Kas laikoma žieminiu ir pereinamuoju kuru?
Pagal Europos standartą EN 590 dyzelinas skirstomas į sezonines klases pagal jo šaltojo filtravimo užsikimšimo temperatūrą (CFPP). Lietuvos degalinės dirba pagal šiuos tvarkaraščius:
- C klasė (vasara): gegužės 1 d. – rugsėjo 30 d.
- E klasė (pereinamoji): balandžio 1–30 d. ir spalio 1–31 d.
- A0 klasė (žiema): lapkričio 1–30 d. ir kovo 1–31 d.
- A1/A2 klasė (arktinė žiema): gruodžio 1 d. – vasario 28/29 d.
Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos degalinės paprastai pereina prie A0 žieminio dyzelino. Gruodžio mėnesį pradedamos tiekti arktinės klasės (A1/A2), kurios užtikrina apsaugą iki –26 °C ar net –32 °C.
Apsauga nuo temperatūros ir rizika

Žieminis dyzelinas užtikrina patikimą veikimą esant minusinei temperatūrai. Apsaugos lygiai yra šie:
- A0: iki –20 °C
- A1: apie –26 °C
- A2: apie –32 °C
Vairuotojai, gyvenantys regionuose, kuriuose vyrauja itin šalti orai, pavyzdžiui, rytų Lietuvoje, turėtų rinktis A1 arba A2 dyzeliną, dažnai žymimą „Arctic“ arba „Pro Diesel“. Ekspertai pažymi, kad neprisitaikius prie sezoninio kuro, gali užšalti filtrai ir brangiai kainuoti variklio remontas.
Ar yra toks dalykas kaip žieminis benzinas?
Skirtingai nuo dyzelino, benzinas nėra skirstomas į „vasarinį“ ar „žieminį“. Vietoj to, EN 228 standartai koreguoja jo garų slėgį (RVP): žiemą leidžiamas didesnis lakumas, kad būtų lengviau užvesti šaltą variklį, o vasariniai mišiniai sumažina garavimą karštu oru. Šie pakeitimai yra automatiniai – vairuotojams nereikia rinktis specialaus žieminio benzino.
Biologiniai komponentai ir atsinaujinantis dyzelinas

Nuo 2020 m. gruodžio mėn. Lietuvos reglamentai reikalauja, kad žieminiame dyzeline būtų bent 7 % biokomponentų. Tiekėjai dažnai naudoja hidrintu augaliniu aliejumi (HVO) – sintetiniu atsinaujinančiu priedu, kuris gerai veikia šaltomis sąlygomis. Be to, atsinaujinantys degalai, tokie kaip „Neste MY“, jau yra prieinami kai kuriose Lietuvos dalyse, siūlydami mažiau teršalų išskiriančią alternatyvą transporto parkams ir privatiems vairuotojams.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Kasdieniams vartotojams pagrindinės užduotys yra paprastos: atkreipti dėmesį į sezoninius pokyčius ir naujas degalinių etiketes. Tačiau logistikos įmonės turi prisitaikyti prie griežtesnių degalų sudėties reikalavimų ir apsvarstyti ilgalaikį atsinaujinančių alternatyvų vaidmenį, griežtėjant ES dekarbonizacijos politikai.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad Lietuva turėtų paspartinti atsinaujinančio dyzelino diegimą, ar pakanka dabartinių sezoninių koregavimų? Pasidalykite savo nuomone komentaruose arba socialiniuose tinkluose.





