Europos automobilių pramonė susiduria su vienu didžiausių per pastaruosius dešimtmečius trukusių sutrikimų. Remiantis konsultacijų bendrovės AlixPartners ataskaita, mažėjanti automobilių paklausa ir sparti Kinijos gamintojų plėtra gali priversti uždaryti iki aštuonių automobilių gamyklų visoje Europoje. Kiekvienoje gamykloje dirba apie 10 000 žmonių, o vienos gamyklos uždarymas kainuoja apie 1,5 mlrd. eurų. Pasekmės gali išplisti už Vokietijos ir Prancūzijos ribų ir paveikti tiekimo grandines visoje Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą.
Kodėl uždaromos Europos gamyklos
Per pastaruosius 20 metų naujų automobilių pardavimai Europoje smarkiai sumažėjo – nuo 15,6 mln. 2005 m. iki vos 10,6 mln. 2024 m.. Priežastys: pandemijos pasekmės, puslaidininkių trūkumas ir didelis struktūrinis poslinkis link elektrinių transporto priemonių (EV).
„AlixPartners“ duomenys rodo, kad Europos gamyklos veikia tik 55 % pajėgumu. Kai kurios grupės, pavyzdžiui, Stellantis, naudoja vos 45 % savo gamybos potencialo. Dėl tokio neefektyvumo daugelis gamyklų tampa nepelningos, todėl jas reikia mažinti arba uždaryti. Gamyklos uždarymas gali užtrukti 1–3 metus ir kainuoti iki 1,5 mlrd. eurų dėl atleidimų iš darbo ir turto restruktūrizavimo.
Kinijos automobilių pramonės plėtra Europoje
Kol tradiciniai Europos prekių ženklai mažina gamybą, Kinijos automobilių gamintojai daro priešingai – tiesiogiai plečia gamybą Europoje. Tokios įmonės kaip BYD, Chery, Xpeng ir GAC atidaro gamyklas arba perima esamas patalpas.
- BYD stato dvi gamyklas Turkijoje ir Vengrijoje, kurių bendras pajėgumas siekia iki 340 000 automobilių per metus.
- Chery perėmė buvusią „Nissan“ gamyklą Barselonoje ir planuoja kasmet pagaminti 200 000 transporto priemonių.
- Xpeng pradėjo gamybą „Magna International“ gamykloje Austrijoje, kur taip pat surenkami BMW Z4 ir „Mercedes G“ klasės modeliai.
Visi šie modeliai yra elektriniai. Remiami valstybės subsidijų ir didelio masto gamybos, Kinijos automobilių gamintojai sparčiai populiarėja. Analitikai prognozuoja, kad iki 2028 m. pačioje Europoje bus pagaminta iki 860 000 kiniškų automobilių** (apie 6 % visų naujų registracijų).
Kaip tai galėtų paveikti Lietuvą
Lietuva neturi automobilių surinkimo gamyklų, tačiau yra glaudžiai susijusi su automobilių ekosistema per komponentų tiekėjus, logistiką, metalo apdirbimo ir plastiko pramonę. Tūkstančiai lietuvių dirba įmonėse, kurios tiekia dalis Volkswagen, Stellantis, Renault ir BMW gamykloms Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje. Bet koks šių gamyklų sulėtėjimas ar uždarymas neišvengiamai sumažintų Lietuvoje pagamintų komponentų paklausą.
Naudotų automobilių rinka taip pat gali pajusti šoką. Vakarų Europoje pagaminama mažiau naujų transporto priemonių, naudotų automobilių pasiūla iš tokių šalių kaip Vokietija ir Belgija gali sumažėti, o tai padidins kainas. Tuo pačiu metu augantis Kinijos prekių ženklų – BYD, MG, Nio – buvimas greičiausiai atneš naujų modelių į Lietuvos salonus ir importo kanalus.
Paslaugų sektoriaus prisitaikymas
Augant elektromobilių naudojimui, dirbtuvės Lietuvoje turės prisitaikyti. Elektromobiliams reikalingi skirtingi priežiūros įgūdžiai ir specializuota įranga. Technikams reikės naujų mokymų, skirtų *aukštos įtampos sistemoms* ir akumuliatorių diagnostikai. Šis perėjimas per ateinančius kelerius metus gali pakeisti šalies automobilių aptarnavimo pramonę.
Perspektyvos ir pagrindinės prognozės
Europos automobilių pramonė išgyvena struktūrinę transformaciją, kurią skatina elektrifikacija ir konkurencija su Kinija. Per ateinančius 5–10 metų analitikai prognozuoja:
- Iki aštuonių gamyklų uždarymo visoje Europoje;
- Šimtų tūkstančių darbo vietų praradimo;
- Padidėjusių Kinijos investicijų į gamybą;
- Didesnės elektromobilių pasiūlos ir kainų mažinimo įprastiems automobiliams.
Ko turėtų tikėtis Lietuvos vairuotojai
Lietuvos vartotojams tai reiškia besikeičiančią aplinką. Naudotų automobilių kainos gali kilti, nes sumažėja Vakarų pasiūla, o į rinką patenka įperkamos kiniškos elektromobilių rūšys. Tie, kurie planuoja įsigyti automobilį per ateinančius kelerius metus, turėtų atidžiai stebėti šias tendencijas – jos turės įtakos tiek pirkimo kainoms, tiek priežiūros išlaidoms.
Ar manote, kad Kinijos automobilių gamintojai dominuos Europos rinkoje? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose – kaip Lietuva turėtų prisitaikyti prie šio pramonės pokyčio?
