Šiuolaikiniai automobiliai yra technologiškai pažangesni, ekonomiškesni ir saugesni nei bet kada anksčiau. Tačiau daugelis automobilių ekspertų pripažįsta, kad šiandieninės transporto priemonės taip pat yra jautresnės netinkamam naudojimui. Nors vairuotojai dažnai kaltina gamintojus dėl trapių komponentų, didžiausia grėsmė automobilio ilgaamžiškumui paprastai yra savininko įpročiai. Specialistų teigimu, trys įprasti elgesio modeliai žymiai pagreitina susidėvėjimą ir lemia brangų remontą.
Greitas važiavimas per duobes pažeidžia pakabos komponentus
Daugelis vairuotojų mano, kad važiuojant į duobes didesniu greičiu smūgis sumažėja. Iš tikrųjų nutinka priešingai. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo stipresnis smūgis perduodamas pakabai. Lietuvos keliai, panašiai kaip Ukrainos ir Lenkijos, dažnai patiria žiemos ciklų poveikį, todėl duobės gali atsirasti staiga ir greitai didėti.
Kai transporto priemonė dideliu greičiu įvažiuoja į duobę, kelios dalys gali būti pažeistos nedelsiant arba kaupiamojo pobūdžio:
- lengvojo lydinio ratlankiai ir padangos
- amortizatoriai ir atramos
- ratų guoliai
- pakabos svirtys ir įvorės
Dėl pasikartojančių smūgių atsiranda vibracija, beldimo garsai ir pablogėja vairavimo komfortas. Laikui bėgant, remontas gali brangiai kainuoti, ypač jei ratų suvedimo problemos sukelia netolygų padangų susidėvėjimą.
Žiemos plovyklų praleidimas pagreitina koroziją
Daugelis vairuotojų nusprendžia neplauti savo automobilio žiemą, manydami, kad tai beprasmiška, nes purvas ir kelio druska greitai atsinaujina. Tačiau druska, drėgmė ir cheminiai ledo tirpikliai sukuria idealias sąlygas rūdims. Kai druska kaupiasi po ratų arkomis, guminiais sandarikliais ar durelių vyriais, ji pradeda pažeisti apsauginį dažų sluoksnį.
Kur prasideda korozija
Ekspertai įspėja, kad rūdys dažnai atsiranda paslėptose vietose: po durelių sandarikliais, ratų arkose, aplink degalų bako sklendę ir ant važiuoklės. Reguliarus plovimas žiemą apsaugo nuo užteršimo kaupimosi ir apsaugo kėbulą nuo priešlaikinės korozijos, o tai ypač svarbu šaltame Lietuvos klimate, kai daug naudojama kelių druska.
- Kelių druska chemiškai veikia dažus ir atvirą metalą.
- Po purvu susikaupusi drėgmė pagreitina rūdžių susidarymą.
- Pavasarį atsiranda rūdžių burbuliukų ir dažų patinimas, kurį sukelia žiemos nepriežiūra.
Važiavimas neįšildžius variklio padidina vidinį susidėvėjimą
Kitas mitas teigia, kad šiuolaikiniams varikliams nereikia šildyti. Nors ilgas tuščiosios eigos veikimas nereikalingas, ekspertai patvirtina, kad trumpas apšilimo laikotarpis yra naudingas. Šalta alyva yra tirštesnė ir negali iš karto sukurti tinkamo slėgio, todėl per pirmąsias važiavimo sekundes padidėja trintis tarp variklio komponentų.
Kodėl vis dar svarbu apšilti
Variklio alyva turi pasiekti darbinę temperatūrą – apie 90 °C – kad būtų užtikrintas idealus tepimas. Be jos stūmoklių žiedai, guoliai ir kitos judančios dalys dyla greičiau. Vairuotojas, kuris agresyviai užveda šaltą variklį, žymiai sutrumpina jo tarnavimo laiką.
- Šalta alyva netepa efektyviai.
- Padidėjusi trintis pagreitina vidinių komponentų susidėvėjimą.
- Trumpas, švelnus apšilimas prailgina variklio tarnavimo laiką ir sumažina ilgalaikes išlaidas.
Paprasti įpročiai daro didžiausią skirtumą
Nors šiuolaikiniai automobiliai gali atrodyti mažiau patvarūs nei senesnės kartos automobiliai, dauguma patikimumo problemų kyla dėl netinkamo kasdienio naudojimo. Atsargus važiavimas per duobes, reguliarus automobilio plovimas žiemą ir trumpas variklio apšilimas žymiai padidina ilgaamžiškumą. Šie įpročiai padeda išvengti brangaus remonto ir daugelį metų išlaikyti transporto priemonę optimalios būklės.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
