Per paskutinįjį 2025 m. ketvirtį vykusi Aplinkos apsaugos departamento akcija „Garažiukas“ parodė, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymo ir remonto sektoriuje vis dar pasitaiko rimtų aplinkosauginių pažeidimų. Patikrinimų metu daugiausia dėmesio skirta veiklos teisėtumui, atliekų tvarkymui ir prevencijai – kad pavojingos medžiagos nepatektų į aplinką ir nekeltų grėsmės žmonių sveikatai.
Kas yra akcija „Garažiukas“ ir ką tikrino inspektoriai?
„Garažiukas“ – kasmetinė Aplinkos apsaugos departamento akcija, kurios metu tikrinamos įmonės ir fiziniai asmenys, remontuojantys ar ardantys eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Patikrinimų metu vertinama, ar veikla vykdoma teisėtai, ar susidariusios atliekos tvarkomos tinkamai, taip pat ar patalpų šildymui nėra kūrenamos atliekos. Be kontrolės, inspektoriai teikė ir konsultacijas – aiškino, kokie reikalavimai taikomi autoservisams, ardytojams bei „garažinei“ veiklai.
Patikrinimų mastas: kiek subjektų patikrinta ir kiek nustatyta pažeidimų?
Akcijos laikotarpiu patikrinti 147 ūkio subjektai (įmonės ir kiti veiklos vykdytojai). Pažeidimai nustatyti 31 atveju, o tais atvejais, kai trūkumų nepavyko pašalinti patikrinimo metu, buvo duoti privalomieji nurodymai. Tai reiškia, kad veiklos vykdytojui nustatomas konkretus terminas trūkumams ištaisyti ir pateikti įrodymus, jog situacija sutvarkyta.
Taip pat patikrinti 133 fiziniai asmenys. Nustatyta, kad 44 iš jų pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kai kuriais atvejais fiziniams asmenims taip pat duoti privalomieji nurodymai.
Kokie pažeidimai kartojasi dažniausiai?
Aplinkosaugininkų teigimu, dažniausiai fiksuotas pažeidimas – atliekų rūšiavimo reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Tai ypač aktualu transporto priemonių ardymo ir remonto srityje, kur susidaro tiek nepavojingos, tiek pavojingos atliekos: tepalai, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai, įvairūs skysčiai, užterštos šluostės, pakuotės ir kitos medžiagos.
Aplinkosaugos specialistas, dirbantis su autoservisų kontrole, pabrėžia: „Didžiausia rizika kyla tada, kai pavojingos atliekos laikomos nepaženklintose talpose, maišomos su buitinėmis arba tiesiog paliekamos garaže be aiškaus tvarkymo plano. Tokios klaidos gali virsti ilgalaike dirvožemio ar vandens tarša.“
Kada užtenka žodinės pastabos, o kada taikomos nuobaudos?
Ne visi pažeidimai vertinami vienodai. Jei nustatomas toks pažeidimas, kurio veiklos vykdytojas negali ištaisyti čia pat (pavyzdžiui, netinkamas apskaitos vedimas ar dokumentų trūkumas), gali būti taikomos administracinės nuobaudos. Tokiais atvejais svarbu ne tik reali tvarka patalpose, bet ir tai, ar veikla pagrįsta dokumentais ir atitinka leidimų sąlygas.
Kita vertus, kai patikrinimo metu nustatomi nereikšmingi pažeidimai ir jie ištaisomi inspektoriui matant (pavyzdžiui, netinkamai paženklinta pavojingųjų atliekų talpa arba neteisingai rūšiuojamos atliekos), dažnai apsiribojama žodine pastaba. Ši praktika taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kai matoma, kad klaida ištaisoma nedelsiant.
GPAIS: ką privalo žinoti įmonės, kurioms susidaro atliekos?
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis), privalo atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Praktikoje tai reiškia, kad vien tvarkingai sukrautos atliekos ne visada apsaugos nuo atsakomybės – privaloma turėti ir tinkamai pildomą apskaitą.
Baudos Lietuvoje: už ką jos gresia ir kokie dydžiai numatyti?
ENTP ardymo veikla yra reglamentuojama, todėl veikla be leidimo arba nesilaikant leidimo sąlygų gali užtraukti reikšmingas baudas. Skirtingi dydžiai taikomi fiziniams asmenims, vadovams ir juridiniams asmenims.
- Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims gali būti skirta 300–560 eurų bauda.
- Juridinių asmenų vadovams gali būti skirta 900–1 700 eurų bauda, kitiems atsakingiems asmenims – 600–1 150 eurų.
- Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta 5 000–10 000 eurų bauda.
- Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gali grėsti 1 000–2 000 eurų bauda.
- Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims atsakomybė gali siekti nuo įspėjimo iki 4 100 eurų.
Kur rasti taisykles ir kaip pranešti apie pažeidimus?
Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintines, kurios padeda suprasti pagrindinius reikalavimus: apie transporto priemonių pridavimą (utilizavimą), apie transporto priemonių remonto ar techninės pagalbos veiklą ir kitus su transportu susijusius aplinkosaugos aspektus. Tokios atmintinės ypač naudingos smulkiesiems servisams ir individualiai veiklai, kai klaidos atsiranda ne iš piktos valios, o dėl nežinojimo.
Jei pastebite aplinkosaugos pažeidimą, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie jį galima pranešti skubiosios pagalbos telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
Kodėl tai svarbu kiekvienam vairuotojui ir gyventojui?
ENTP ardymas ir remonto atliekos nėra „paprastos šiukšlės“. Netinkamai laikomi skysčiai ar detalės gali užteršti dirvožemį, o teršalai ilgainiui pasiekia gruntinius vandenis. Be to, neteisėtas atliekų deginimas kelia oro taršą ir tiesioginę riziką sveikatai. Todėl akcijos „Garažiukas“ tikslas – ne tik bausti, bet ir mažinti rizikas, kad atliekos būtų tvarkomos atsakingai.
Ką manote jūs? Ar jūsų mieste teko matyti neteisėtą automobilių ardymą ar atliekų deginimą? Pasidalinkite pastebėjimais komentaruose.
