Atsinaujinančių degalų gamintojai Lietuvoje pradeda naują sparčios plėtros etapą. Nuo 2025 iki 2026 m. biokuro sektoriuje veikiančios įmonės iš viso investuoja 170 mln. eurų į naujus gamybos pajėgumus, taip ženkliai padidindamos atsinaujinančių degalų pasiūlą ir sumažindamos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Rekordinės investicijos į atsinaujinančius transporto degalus
Investicijos apima biodyzelino, bioetanolio ir biometano gamybą. Pramonės atstovų teigimu, kuriami tiek pirmos kartos, tiek pažangūs atsinaujinantys degalai, o biometano sektorius akivaizdžiai pereina į spartesnį augimą.
Lėtėjant užsienio kapitalo įplaukoms, lyderystę imasi šalies žaliosios ekonomikos įmonės. Šios investicijos stiprina šalies ekonomiką ir tiesiogiai prisideda prie didesnės energetinės nepriklausomybės transporte.
Kalifornija tampa biodyzelino centru
Didžiausią pavienį investicinį projektą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įgyvendina biodyzelino gamintoja „Mestilla“. Bendrovė baigė statyti modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir šiuo metu atlieka technologinius bandymus, o komercinė veikla planuojama pradėti pavasarį.
70 mln. eurų vertės projektas padidins rapsų perdirbimo pajėgumus iki 500 000 tonų per metus. Tuo pačiu metu „Mestilla“ investuoja dar 10 mln. eurų į pažangių atsinaujinančių degalų kūrimą.
Pažangūs biodegalai įgauna pagreitį
Kita biodyzelino gamintoja „Rapsoila“ investuoja 11 mln. eurų Mažeikių regione, siekdama išplėsti pažangių biodyzelino gamybą, naudojant panaudotą kepimo aliejų, maisto ir pramonės atliekas. Šis perėjimas prie iš atliekų pagamintų degalų žymiai sumažina gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų kiekį.
Bioetanolio gamintoja „Kurana“ taip pat išplėtė savo veiklą Pasvalyje, investavusi 18 mln. eurų į gamybą, kurioje naudojamos maistui ar pašarams netinkamos žaliavos. Todėl tikimasi, kad pažangios bioetanolio gamyba pasieks iki 10 000 kubinių metrų per metus.
Sparčiai plečiama biometano gamyba
Biometanas tampa vienu iš strategiškai svarbiausių atsinaujinančių degalų. „Green Genius“ septynias 1 MW biodujų jėgaines pertvarkė į biometano atnaujinimo įrenginius, taip sudarydama sąlygas dujoms įpurkšti į nacionalinį perdavimo tinklą. Bendrovė į konversiją investavo 35 mln. EUR, o bendras metinis biometano potencialas siekia apie 100 GWh.
Šio kiekio pakanka, kad žaliosiomis dujomis būtų galima aprūpinti šimtus sunkiųjų transporto priemonių arba kelis tūkstančius namų ūkių.
Naujos biometano jėgainės stiprina vietinį tiekimą
„Akola Group“ ruošiasi atidaryti pirmąją biometano jėgainę Lukšiuose, kurios metinis gamybos tikslas – apie 36 GWh. 9 mln. EUR investicija skirta gyvulių mėšlo perdirbimui, todėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas yra itin mažas. Gamykla jau gavo „RedCert“ sertifikatą, leidžiantį tiekti biometaną ES rinkoms.
Tuo tarpu Pasvalio rajone įsikūrusi „Tube Green“ gamykla padvigubina biometano gamybą. Investavus 17 mln. EUR į naują įrangą, gamybos pajėgumai pasieks 200 GWh per metus, o tai žymiai padidins vietoje pagamintų atsinaujinančių dujų prieinamumą.
Kodėl šios investicijos svarbios
Kelių transportas išlieka vienu sunkiausiai dekarbonizuojamų sektorių. Plėtojant atsinaujinančių degalų gamybą šalyje, sumažėja priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, stabilizuojamas energijos tiekimas ir remiamas perėjimas prie švaresnio mobilumo.
Bendros 170 mln. EUR investicijos žymi vieną didžiausių koordinuotų pastangų dekarbonizuoti transportą per pastaruosius metus Lietuvos istorijoje.
Ar atsinaujinantys degalai, tokie kaip biometanas ir pažangūs biodegalai, turėtų atlikti didesnį vaidmenį kasdieniame transporte, ar elektrifikacija turėtų likti pagrindiniu prioritetu?
