Kai Lietuvoje temperatūra nukrenta žemiau nulio, dyzelinių variklių vairuotojai dažnai remiasi viena prielaida: žieminis dyzelinas atlaikys šaltį. Iš tikrųjų taškas, kada dyzelinas nustoja tekėti, yra labiau niuansuotas ir priklauso nuo standartų, degalų klasės ir to, kas iš tikrųjų parduodama degalinėse.
Tikroji žieminio dyzelino temperatūros riba yra žemesnė, nei daugelis tikisi
Dyzelinas neužšąla staiga kaip vanduo. Tikroji problema šaltu oru yra parafino kristalizacija, kuri užkemša degalų filtrą ir neleidžia degalams pasiekti variklio. Pagrindinis žiemos našumo rodiklis yra CFPP – šaltojo filtro užsikimšimo temperatūra.
Ką CFPP iš tikrųjų matuoja
- Žemiausia temperatūra, kurioje dyzelinas vis dar teka per standartizuotą filtrą.
- Tai negarantuoja lengvo variklio užvedimo, tik degalų srautą.
- Realus našumas priklauso nuo transporto priemonės konstrukcijos ir degalų sistemos būklės.
Tai reiškia, kad degalai, skirti –26 °C temperatūrai, realiomis važiavimo sąlygomis gali šiek tiek viršyti šią ribą.
Kaip EN 590 klasifikuoja žieminį ir arktinį dyzeliną
Pagal Europos standartą EN 590 dyzelinas skirstomas į klases pagal klimatą. Vidutinio klimato regionams žieminis dyzelinas paprastai atitinka F klasę, o šaltesnio klimato regionams naudojamos arktinės klasės.
F klasės žieminio dyzelino CFPP yra apie –20 °C. Arktinis dyzelinas skirstomas į klases nuo 0 iki 4, kurių CFPP ribos palaipsniui mažėja ir arktinio 4 kuro atveju siekia maždaug –44 °C.
Koks dyzelinas iš tikrųjų parduodamas Lietuvoje žiemą
Praktiškai Lietuva nesiremia vien baziniu F klasės žieminiu dyzelinu. Nuo gruodžio iki vasario dauguma pagrindinių degalų tiekėjų pereina prie arktinio lygio dyzelino mišinių.
Tokių įmonių kaip „Circle K“ arba :„Orlen Lietuva“ valdomose degalinėse žieminis dyzelinas paprastai atitinka Arctic 1 arba Arctic 2 specifikacijas, o jo CFPP vertės yra maždaug nuo –26 °C iki –32 °C.
Kodėl dyzelinas vis tiek gali sugesti nepasiekęs nustatytos temperatūros
Daugelis vairuotojų nustemba, kai jų automobilis atsisako užsivesti esant –22 °C temperatūrai, nors kuras turėtų būti skirtas šaltesnėms sąlygoms. Šį teorijos ir realybės atotrūkį paaiškina keli praktiniai veiksniai.
- Kuro filtro konstrukcija ir užterštumas.
- Biokomponentų kiekis dyzelino mišinyje.
- Faktinė degalų temperatūra yra žemesnė nei aplinkos oro temperatūra.
- Kuro filtro šildymo sistemų trūkumas.
Senesnėse transporto priemonėse arba tose, kurios daugiausia naudojamos trumpoms kelionėms, parafino kaupimasis gali prasidėti anksčiau nei tikėtasi.
Skirtumas tarp „žieminio“ ir „arktinio“ dyzelino realiame gyvenime
Terminas „žieminis dyzelinas“ dažnai vartojamas laisvai. Kasdienėje kalboje tai tiesiog reiškia šaltam orui pritaikytą dyzeliną. Tačiau arktinis dyzelinas reiškia degalus, kurie atitinka griežtesnius EN 590 arktinės klasės reikalavimus.
Lietuvoje dauguma žieminių dyzelinų, parduodamų piko žiemos mėnesiais, jau yra arktinės klasės degalai, bet ne visada aukščiausio lygio. Esant ekstremaliems šalčiams žemiau –30 °C, standartinių „Arctic 1“ mišinių veikimo apribojimai gali išbristi iš eksploatacinių savybių.
Ką tai reiškia dyzelinių variklių vairuotojams šalčių metu
Dyzelinių degalų klasifikacijos supratimas padeda paaiškinti, kodėl du automobiliai, pildomi toje pačioje degalinėje, gali elgtis skirtingai per šaltuosius periodus. Degalų kokybė yra tik viena lygties dalis.
Degalų etikečių tikrinimas, pakankamai pilno bako palaikymas ir geros degalų sistemos būklės užtikrinimas gali lemti, ar variklis užves sklandų užvedimą, ar rytas bus užšalęs. Ar kada nors susidūrėte su dyzelinių degalų problemomis, nepaisant to, kad naudojote žieminius degalus?
