Kondicionierius automobilyje – prabanga, be kurios vasarą sunku įsivaizduoti kelionę. Pakanka kelių minučių stovėjimo saulėje, ir salonas virsta karšta „skardine”. Tačiau mygtukas su sniegele turi savo kainą: degalų sąnaudos gali išaugti iki 2 litrų šimtui kilometrų. Viskas priklauso nuo to, kaip ir kada kondicionierių naudojate.
Kaip kondicionierius apkrauna variklį
Daugumos benzininių ir dyzelinių automobilių kondicionieriaus širdis – kompresorius, tiesiogiai varomas variklio. Įjungus sistemą, variklis turi atiduoti dalį savo galios šiam mechanizmui sukti.
Apkrova gali padidinti sąnaudas 1–2 litrais šimtui kilometrų – ypač senesniuose automobiliuose arba esant itin aukštai lauko temperatūrai. Kuo mažesnio tūrio variklis, tuo labiau jaučiamas šis papildomas „balastas”: dažnai tai pasireiškia prastesne dinamika įsibėgėjant.
Mieste – didžiausias poveikis
Degalų sąnaudų padidėjimas labiausiai juntamas miesto eisme. Dažnas pajudėjimas, stabdymas, kintami variklio sūkiai – visa tai daro kondicionierių ypač „sunkiu” automobiliui.
Testų duomenimis, kamščiuose kondicionierius gali sumažinti degalų efektyvumą net iki 21 proc. Tai reiškia, kad jei įprastai suvartojate 7 l/100 km, su įjungtu kondicionieriumi kamščiuose galite pasiekti 8,5 l/100 km ar daugiau.
Greitkelyje – situacija kitokia
Automagistralėje, kai variklis dirba stabiliais sūkiais, kondicionieriaus poveikis sąnaudoms – mažesnis ir labiau nuspėjamas. Čia pagrindinį vaidmenį pradeda vaidinti aerodinamika, o ne kondicionieriaus apkrova.
Būtent todėl greitkelyje kondicionierius – ekonomiškesnis pasirinkimas nei atidaryti langai.
Langai ar kondicionierius – kas ekonomiškiau
Atsakymas priklauso nuo greičio.
Mieste, lėtai judant: atidaryti langai gali būti neutralus sprendimas – oro pasipriešinimas nedidelis, o nedirbantis kondicionierius variklio neapkrauna.
Greitkelyje: atidaryti langai drastiškai pablogina aerodinamiką. Oro pasipriešinimas sukuria didesnę apkrovą nei kondicionieriaus kompresorius. Tokiu atveju ekonomiškiau – važiuoti su uždarytais langais ir įjungtu kondicionieriumi.
Didesnis temperatūrų skirtumas – didesnė apkrova
Taisyklė paprasta: kuo didesnis skirtumas tarp lauko temperatūros ir nustatytos salono temperatūros, tuo sunkiau turi dirbti kondicionieriaus sistema.
Jei lauke +35°C, o jūs nustatote +18°C, sistema turi „nugalėti” 17 laipsnių skirtumą. Tai maksimaliai apkrauna variklį, ypač pirmosiomis minutėmis.
Kaip naudoti protingiau
Ekspertai rekomenduoja paprastą strategiją, kuri sumažina kondicionieriaus apkrovą ir taupo degalus:
- Prieš įsėdant – trumpam atidarykite visas duris arba langus, kad išleistumėte karščiausią orą
- Pirmąsias minutes važiuokite su atidarytais langais – leiskite salonui natūraliai atvėsti
- Tik tada įjunkite kondicionierių – sistema greičiau pasieks komfortinę temperatūrą ir dirbs efektyviau
- Nenustatykite itin žemos temperatūros iš karto – 22–24°C pakanka komfortui, o sistema nebus perkrauta
Lietuvos kontekstas
Lietuvoje karščio bangos – ne kasdienybė, tačiau liepos–rugpjūčio mėnesiais temperatūra reguliariai viršija 30°C. Būtent tada kondicionieriaus poveikis sąnaudoms tampa juntamas.
Jei važinėjate daugiausia mieste – verta prisiminti, kad kondicionierius čia „valgo” daugiausiai. Trumpoms kelionėms po miestą kartais ekonomiškiau tiesiog atidaryti langus. Tačiau ilgesnėje kelionėje greitkeliu kondicionierius – ir komforto, ir ekonomiškumo požiūriu – geresnis pasirinkimas nei vėjo gūsiai per atidarytus langus.
Kondicionierius nėra „nemokamas” komfortas. Tačiau naudojant jį protingai, papildomos išlaidos lieka minimalios.
