Avarinio koridoriaus sudarymo taisyklės Lietuvos vairuotojams jau turėtų būti gerai žinomos – jos galioja nuo 2022 metų sausio. Tačiau taisyklėse slypi vienas niuansas, kuris net ir teisingai koridorių sudariusius vairuotojus gali privesti prie baudos ir teisės vairuoti atėmimo. Apie tai neseniai įsitikino trys sunkvežimių vairuotojai Vokietijoje.
Koridorių sudarė – baudą gavo
Trys sunkvežimių vairuotojai važiavo Vokietijos automagistrale A5 ir ties Offenburgo mazgu užkliuvo ant eismo įvykio. Kaip ir visi kiti, jie sudarė avarinį koridorių – pasitraukė, kad tarnybos galėtų pravažiuoti. Tačiau kai atvyko policija, būtent šie trys iš karto sulaukė pareigūnų dėmesio.
Priežastis paprasta: visi trys vairavo sunkvežimius ir stovėjo kairiojoje eismo juostoje. Didelio gabarito transporto priemonės kairiajame kelyje ne tik pačios sunkiai telpa, bet ir ženkliai susiaurina avarinį koridorių. Kiekvienas iš trijų gavo 240 eurų baudą, po 2 baudos taškus ir laikiną teisės vairuoti atėmimą.
Vokietijoje galioja griežta taisyklė – transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3,5 tonos, draudžiama važiuoti kairiąja eismo juosta. Trijuosčiame kelyje tokioms transporto priemonėms leidžiama naudotis tik dešiniąja ir viduriniąja juostomis.
Lietuvoje galioja labai panašios taisyklės
Ši istorija nėra vien egzotiška žinutė iš užsienio. Lietuvos KET 120 punktas nustato aiškų draudimą: krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos, draudžiama važiuoti toliau nuo dešiniojo krašto negu antrąja eismo juosta.
Tai reiškia, kad trijuosčiame kelyje sunkvežimis gali naudotis tik pirmąja (dešiniąja) ir antrąja (viduriniąja) juostomis. Trečioji – kairioji – jam draudžiama. Išimtys kelios: kai reikia sukti į kairę, apsisukti arba apvažiuoti kliūtį. Įstrigimas kamštyje kairiojoje juostoje prie tokių išimčių nepriklauso.
Be to, visiems vairuotojams galioja KET 119 punkto reikalavimas – važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kairioji juosta skirta lenkimui, ne nuolatiniam važiavimui.
Kodėl tai svarbu sudarant avarinį koridorių
KET 12.2 punktas nustato avarinio koridoriaus tvarką: kraštinėje kairėje juostoje esantys vairuotojai traukiasi kuo kairiau, o visose kitose – kuo dešiniau. Tarp jų turi susidaryti ne mažesnis kaip 3 metrų pločio koridorius specialiosioms transporto priemonėms.
Dabar įsivaizduokite: kelyje su dviem juostomis viena kryptimi kairiojoje stovi sunkvežimis – apie 2,5 metro pločio. Net ir prisitraukęs iki pat skiriamosios juostos, jis palieka greta savęs vos metrą ar pusantro laisvo tarpo. Greitoji pagalba paprasčiausiai neprasibrauna.
Būtent dėl to Vokietijoje vairuotojai buvo nubausti – ne už tai, kad nesistengė sudaryti koridoriaus, o už tai, kad iš principo neturėjo būti toje juostoje.
Kokios baudos gresia Lietuvoje
Lietuvoje nuobaudų sistema skiriasi nuo vokiškos – čia nėra baudos taškų, tačiau pasekmės gali būti ne mažiau skaudžios.
Pats faktas, kad sunkvežimis važiuoja kairiąja juosta pažeidžiant KET 120 punktą, yra administracinis nusižengimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį gresia bauda nuo 10 iki 12 eurų – simbolinė suma, tačiau tik bazė.
Kur kas rimčiau – jei dėl neteisingo sunkvežimio išsidėstymo buvo užblokuotas avarinis koridorius. Pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį, už specialiųjų transporto priemonių nepraleidimą arba kliudymą jų eismui gresia bauda nuo 90 iki 140 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių.
Kraštutiniais atvejais – pavyzdžiui, jei dėl užblokuoto koridoriaus vėlavo greitoji pagalba – gali būti taikomas ANK 420 straipsnio 1 dalis (pavojingas vairavimas). Baudos čia siekia nuo 170 iki 230 eurų, o teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 2 metų tampa privalomas.
Ką turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas
Sunkvežimių ir vilkikų vairuotojams svarbiausia taisyklė – jie iš principo neturėtų atsidurti kairiojoje juostoje. Jei šios taisyklės laikomasi, avarinio koridoriaus sudarymas tampa automatiškai paprastesnis: didelio gabarito transportas jau yra dešinėje, kur jam ir vieta.
Lengvųjų automobilių vairuotojams verta prisiminti tą patį principą – kairioji juosta skirta lenkimui, o ne nuolatiniam važiavimui. Kuo daugiau vairuotojų to laikosi kasdien, tuo greičiau ir efektyviau susiformuoja avarinis koridorius, kai jo prireikia. Taisyklės veikia tik tada, kai žinomos visos – o ne dalimis.