Italijos vyriausybė per vieną naktį sumažino degalų kainas 25 centais už litrą – ir tai ne pirmasis toks sprendimas Europoje. Kol Lietuvoje dyzelino litras kovo 20 d. pasiekė 2 eurų ribą degalinėse, o didmeninė kaina jau ją viršijo, keturios ES šalys ėmėsi konkrečių priemonių vairuotojams apsaugoti. Vokietijos automobilių klubas „Mobil in Deutschland” ragina ir Berlyną sekti šiuo pavyzdžiu, tačiau kol kas be rezultato.
Kas vyksta: keturios šalys veikia skirtingai
Kovo 18 d. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasirašė vyriausybės dekretą, kuriuo drastiškai sumažinti akcizai benzinui ir dyzelinui. Kainos degalinėse nukrito 25 centais už litrą – iš karto, be jokių pereinamųjų laikotarpių. Priemonė galioja 20 dienų, bet gali būti pratęsta. Kartu įvestas vadinamasis antispekuliacinis mechanizmas: degalų kainos privalo atitikti faktinę naftos kainą pasaulinėje rinkoje. Speditoriams skirtos papildomos mokesčių lengvatos, kad brangstantis kuras nenuvilnytų per visą prekių tiekimo grandinę.
Austrija pasirinko panašų kelią – sumažinti mineralinių degalų akcizą tiek, kad vairuotojai sutaupytų apie 10 centų už litrą. Be to, Austrijos vyriausybė planuoja įšaldyti nepagrįstai aukštas rafinavimo maržas: jei degalų kainos per trumpą laiką šokteli be atitinkamo naftos kainos pokyčio, automatiškai įsijungs kainų stabdis.
Vengrija eina dar toliau – ten galioja valstybinis kainų lubų mechanizmas. Benzino ir dyzelino kainos ribojamos tiesiogiai, todėl jos žymiai mažesnės nei Europos vidurkis. Kroatija naudoja dinaminį modelį: didžiausios leistinos kainos perskaičiuojamos kas dvi savaites pagal tarptautines naftos kainas, o prekybininkų maržos griežtai apribotos.
Kodėl Europa reaguoja būtent dabar
Priežastis – Irano krizė ir Ormūzo sąsiaurio blokada. Per šį 50 km pločio jūros ruožą tarp Irano ir Omano paprastai transportuojama penktadalis visos pasaulyje parduodamos naftos. Nuo vasario pabaigos šis maršrutas iš esmės uždarytas. „Brent” naftos kaina kovą pasiekė 111 dolerių už barelį, o tai tiesiogiai atsiliepia visoms Europos degalinėms.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) reagavo atverdama strategines atsargas – šalims narėms leista į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos. Tai turėtų sušvelninti kainų šuolį, bet ne panaikinti jo priežasčių.
Vokietija: kitas požiūris
Automobilių klubas „Mobil in Deutschland” per peticiją reikalauja, kad Vokietija sektų Italijos ir Austrijos pavyzdžiu. Klubo prezidentas Michaelas Haberlandas primena, kad 2022 m. panašus „degalų stabdis” jau buvo taikytas ir kainos iš tiesų nukrito. Vokietijos vyriausybė kol kas renkasi kitą kelią – ne tiesioginį mokesčių mažinimą, o griežtesnę kainų priežiūrą ir kartelių teisės sugriežtinimą.
O ką daro Lietuva
Situacija degalinėse Lietuvoje kovo 20 d. yra tokia: dyzelino litras vidutiniškai kainuoja apie 2 eurus, vietomis – jau virš šios ribos. Per mėnesį dyzelinas pabrango daugiau nei 20 proc. Didmeninė dyzelino kaina „Orlen Lietuva” terminale Kaune kovo 20 d. siekė 2,039 €/l – tai jau viršija mažmenines kainas degalinėse. Tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis kainos švieslentėse dar kils.
Lietuvos Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad valstybė svarsto visas priemones: nuo akcizo peržiūros iki kainų lubų ir strateginio rezervo panaudojimo. Energetikos ministerija jau ruošiasi per 90 dienų paleisti dalį pramoninio degalų rezervo – apie 80 tūkst. tonų. Tikslas – ne tiek sumažinti kainas, kiek sustabdyti tolesnį kilimą.
„Nemuno aušros” lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo radikalesnį sprendimą: laikinai įšaldyti akcizą proporcingai padidėjusiam PVM surenkamumui. Jo skaičiavimu, tai atpigintų dyzeliną 22–27 centais, o benziną – apie 10 centų už litrą. Seimas kol kas tokio sprendimo nepriėmė.
Ar Italijos modelis veiktų Lietuvoje
Italijos ir Lietuvos situacijos skiriasi keliais svarbiais aspektais. Pirma, Italija turi didesnę fiskalinę erdvę – 25 centų nuolaida 20 dienų valstybei kainuoja kiek daugiau nei pusę milijardo eurų. Lietuvos biudžetui proporcinga priemonė būtų žymiai juntamesnė. Antra, Lietuva jau 2025 m. pabaigoje priėmė sprendimą nedidinti dyzelino CO₂ akcizo dedamosios 2026 m. – vien tai biudžetui kainavo 73 mln. eurų, ir be šio žingsnio dyzelinas būtų pabrango dar 10 centų.
Trečia – Lietuvai aktuali „degalų turizmo” problema. Lietuvos dyzelino akcizas ir taip aukštesnis nei Lenkijoje, todėl dalis vežėjų degalus pilasi kaimyninėse šalyse. Dar didesnis mokesčių mažinimas negarantuoja, kad vežėjai grįš pilti Lietuvoje, bet biudžeto pajamų prarastų tikrai.
Ko tikėtis artimiausiu metu
Jei naftos kaina ir toliau laikysis virš 100 dolerių už barelį, Europos vyriausybės veikiausiai tęs intervencijas. Graikija jau įvedė pelno lubas energetikos įmonėms – rafinerijos iki birželio gali uždirbti ne daugiau nei 5 centus už litrą. Tikėtina, kad panašius sprendimus svarstys ir kitos šalys.
Lietuvoje realiausia trumpalaikė priemonė – strateginio rezervo panaudojimas, kuris galėtų šiek tiek atpalaiduoti rinkos spaudimą. Akcizo mažinimas ar kainų lubos – ilgesnių diskusijų klausimas, kuriam Seime kol kas nėra daugumos. Tačiau jei dyzelino kaina viršys 2,20 €/l ir ten laikysis ilgiau nei porą savaičių, politinis spaudimas imtis veiksmų taps sunkiai ignoruojamas. Daugelis vairuotojų tą jau supranta – klausimas tik, ar tai supras ir sprendimus priimantys politikai.
