Vien per šią žiemą draudimo bendrovės Lietuvos vairuotojams išmokėjo beveik 5 kartus daugiau kompensacijų už duobių padarytą žalą nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. „Lietuvos draudimo” duomenimis, suma viršijo 213 tūkst. eurų – ir tai tik vienos bendrovės skaičiai. Duobės keliuose kainuoja ne tik nervus, bet ir realius pinigus. Tačiau daugelis vairuotojų net nežino, kad tuos pinigus galima susigrąžinti.
Kas privalo atlyginti žalą pagal Lietuvos teisę
Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą dėl kelio trūkumų privalo atlyginti kelio savininkas arba valdytojas. Savininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik trimis atvejais: nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios arba didelio neatsargumo. Paprasčiau tariant – jei duobė nebuvo pažymėta ir vairuotojas elgėsi protingai, kelią prižiūrinti institucija turi mokėti.
Valstybinės reikšmės kelius – magistralinius, krašto ir rajoninius – patikėjimo teise valdo AB „Via Lietuva”, o fiziškai juos prižiūri AB „Kelių priežiūra”, atsakinga už daugiau nei 21 500 km kelių tinklo. Jei žala patirta tokiame kelyje, pretenziją reikia siųsti būtent „Via Lietuva”. Miesto gatvėse, gyvenvietėse ar daugiabučių kiemuose atsakinga savivaldybės administracija.
Ką daryti įvykio vietoje – žingsnis po žingsnio
Pirmas dalykas – nepanikuoti ir neišvažiuoti. Įvažiavimas į duobę laikomas eismo įvykiu, net jei kitos transporto priemonės nedalyvavo, todėl privaloma kviesti policiją. Pareigūnai užfiksuos aplinkybes, nubraižys schemą, nustatys duobės vietą, skersmenį ir gylį – visa tai tampa pagrindiniu įrodymu.
Kol laukiate policijos, apsivilkite atšvaitinę liemenę, pastatykite avarinį ženklą ir pradėkite fiksuoti viską telefonu. Nufotografuokite duobę iš arti ir iš toliau, apgadintą padangą ar ratlankį, kelio ruožą iš abiejų pusių. Ypač svarbu užfiksuoti, kad toje vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų – tai vienas stipriausių argumentų pretenzijoje. Pažymėkite GPS koordinates naudodamiesi navigacijos programėle.
Jei šalia yra liudininkų – užsirašykite jų kontaktus. Vėliau kreipkitės į autoservisą dėl remonto sąmatos, o dar geriau – užsakykite nepriklausomą turto vertinimą. Profesionali ataskaita turi gerokai daugiau svorio nei kvitas iš serviso.
Su KASKO ir be jo – du skirtingi scenarijai
Kas turi KASKO draudimą, tam procesas paprastesnis – kreipiatės į savo draudiką ir laukiate sprendimo. Tačiau ir čia yra niuansų. Jei sutartyje numatyta, pavyzdžiui, 300 eurų besąlyginė išskaita, o remontas kainuoja 350 eurų – gausite tik 50 eurų kompensaciją. Kai žala nedidelė, pavyzdžiui, vien prakirsta padanga, draudikas apskritai gali jos nedengti.
Be KASKO situacija sudėtingesnė. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA) čia netaikomas – tai ne eismo įvykis su kitu dalyviu. Vadinasi, dėl kompensacijos teks kreiptis tiesiogiai į kelio savininką ar prižiūrėtoją. Reikės pateikti policijos dokumentą, nuotraukas, remonto sąmatą arba vertintojo ataskaitą ir įrodyti priežastinį ryšį tarp duobės ir žalos.
2025 m. skaičiai rodo – problema didėja
AB „Kelių priežiūra” 2025 metais žalos atlyginimą pritaikė 60 atvejų, dar dalis naujų pranešimų šiuo metu vertinama. Draudimo bendrovė „Gjensidige” per 2025-uosius užregistravo 162 su kelio dangos pažeidimais susijusius atvejus, o išmokos viršijo 84 tūkst. eurų. 2024 metais tokių atvejų buvo beveik 290, išmokos siekė per 151 tūkst. eurų.
Ne vienas vairuotojas forumuose pasakoja tą pačią istoriją: pavasarį kelias atrodo kaip šveicariško sūrio gabalas, o žalos niekas nekompensuoja, nes „pats turėjau matyti”. Tačiau teismų praktika rodo ką kita.
Teismo precedentas: savivaldybė pralaimėjo
Kauno apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje draudimo bendrovė pateikė ieškinį Kauno miesto savivaldybei. Vairuotoja „Mercedes Benz” automobiliu įvažiavo į nepažymėtą duobę, remonto kaina sudarė 661,71 euro. Savivaldybė bandė ginčyti – esą nepateikta eismo įvykio schema ir duobės nuotraukos. Teismas vis tiek pripažino savivaldybės kaltę ir ieškinį iš dalies tenkino.
Ši byla – geras pavyzdys, kodėl verta fiksuoti viską maksimaliai, bet net ir su nepilnais įrodymais galimybė laimėti lieka reali.
Kada kompensacijos tikėtis sunku
Pretenzija greičiausiai bus atmesta, jei kelio ruože buvo pastatyti įspėjamieji ženklai – „Nelygus kelias”, riboto greičio ženklas ar kiti. Tokiu atveju laikoma, kad vairuotojas buvo informuotas apie pavojų ir privalėjo prisitaikyti. KET 127 punktas tiesiogiai nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti atsižvelgdamas į kelio dangos būklę ir meteorologines sąlygas.
Taip pat rizika padidėja, jei duobė buvo aiškiai matoma ir eismo sąlygos leido ją apvažiuoti. Dar vienas niuansas – jei vairuotojas gyvena toje pačioje vietovėje, kelio savininkas gali argumentuoti, kad asmuo žinojo apie duobę ir vis tiek nesiėmė atsargumo priemonių.
Tačiau net ir šiais atvejais galutinį žodį taria teismas – ir ne visada jis sutinka su kelio savininko argumentais. Kas svarbu: kuo daugiau įrodymų surinksite vietoje, tuo stipresnė jūsų pozicija. Pretenzijos procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o jei institucija atsisako mokėti – teisė ginti savo interesus teisme niekur nedingsta.
