Nuo kovo 23 d. Slovakijoje užsienio valstybiniais numeriais registruoti automobiliai už dyzelino litrą moka 1,826 euro – maždaug 33 centais daugiau nei vietiniai. Slovėnija tuo metu riboja degalų pardavimą iki 50 litrų per dieną vienam automobiliui. Abi šalys reaguoja į tą pačią problemą: kaimyninių šalių vairuotojai masiškai perka pigesnį kurą, o degalinės tiesiog lieka tuščios.
Slovakija: dvigubos kainos pagal numerio ženklą
Slovakijos premjeras Robertas Fico problemą apibūdino tiesiai: šiaurinėje šalies dalyje degalinės „tiesiog išdžiūvo”, nes lenkų vairuotojai masiškai kirto sieną pirkti pigesnio dyzelino. Kai Lenkijoje dyzelino litras viršijo 2 eurus (apie 8,50 zlotų), o Slovakijoje kainavo apie 1,50 euro – skirtumas tapo per didelis, kad būtų ignoruojamas.
Nuo kovo 19 d. Slovakijoje galioja nauja tvarka: degalinėms leista taikyti aukštesnes kainas užsienio registracijos transporto priemonėms. Dyzelino kaina užsieniečiams nustatyta 1,826 €/l – ši suma apskaičiuota kaip Austrijos, Čekijos ir Lenkijos vidutinių kainų vidurkis, remiantis ES duomenimis. Slovakams dyzelino kaina lieka rinkos lygiu – kovo pabaigoje tai buvo šiek tiek virš 1,50 €/l. Skirtumas – apie 0,33 €/l, arba maždaug 1,40 zloto.
Papildomai nustatyti ir kiekio ribojimai: dyzelinas pilamas tik tiesiai į automobilio baką (ne į kanistrus), leidžiamas tik vienas papildomas 10 litrų talpos kanistras. Kai kuriais atvejais taikomas 400 eurų limitas vienam apsilankymui degalinėje. Degalinėms, nesilaikančioms naujų taisyklių, gresia veiklos sustabdymas.
Fico tvirtina, kad priemonė laikina – 30 dienų. Jis atvirai pripažino, kad nesibaimina Europos Komisijos reakcijos: per tokį trumpą laikotarpį Briuselis tiesiog nespės imtis veiksmų.
Slovėnija: 50 litrų limitas ir kariuomenė
Slovėnijoje situacija panaši, bet mechanizmas kitoks. Čia ne kainos keliamos, o ribojamas kiekis – vienam automobiliui per dieną leidžiama pilti ne daugiau 50 litrų. Įmonėms limitas – 200 litrų. Priežastis ta pati: kaimyninių šalių – ypač Italijos ir Austrijos – vairuotojai, kur degalai žymiai brangesni, masiškai plūsta į Slovėnijos degalines.
Premjeras Robertas Golobas ragino nesivelti į paniką ir pabrėžė, kad degalų šalyje pakanka – problema yra logistinė, susijusi su transportavimu iki degalinių. Vyriausybė svarsto galimybę pasitelkti kariuomenę degalų tiekimui. Sekmadienį daugelis Slovėnijos degalinių buvo uždarytos – veikė tik vengrų „MOL” bendrovės stotys, kurios savarankiškai buvo įvedusios dar griežtesnius limitus: 30 litrų privatiems automobiliams.
Ar tai teisėta ES požiūriu
Skirtingos degalų kainos pagal transporto priemonės registracijos šalį – tai tiesioginis ES laisvo prekių judėjimo principo pažeidimo klausimas. 2022 m. Vengrija jau buvo įvedusi panašią sistemą – vietiniams taikyta reguliuojama kaina, užsieniečiams – rinkos. Tuomet Vengrijos vyriausybės atstovas Antalas Roganas viešai pripažino, kad dėl šio klausimo gali tekti diskutuoti su Briuseliu.
Slovakija eina tuo pačiu keliu, tik formaliai kitaip: oficialiai ne valstybė nustato kainą, o degalinėms suteikiama teisė taikyti aukštesnes kainas pagal kaimyninių šalių vidurkį. Ar tai pakankamas teisinis apvalkalas, kad išvengtų ES sankcijų – kol kas neaišku. Bet Fico statymas aiškus: 30 dienų – per trumpas terminas ES biurokratijai reaguoti.
Kontekstas: kodėl visa Europa reaguoja
Visos šios priemonės – Slovakijos dvigubos kainos, Slovėnijos pildymo limitai, Italijos 25 centų akcizo sumažinimas, Austrijos maržų įšaldymas, Vengrijos kainų lubos – yra to paties reiškinio dalys. Ormūzo sąsiaurio blokada nuo vasario pabaigos sukėlė didžiausią naftos tiekimo sutrikimą per keletą dešimtmečių. „Brent” naftos kaina kovo viduryje pasiekė 126 USD/bbl.
Kiekviena šalis reaguoja pagal savo galimybes ir politinę logiką. Italija mažina mokesčius. Vengrija fiksuoja kainas. Vokietija griežtina kainų priežiūrą. O Slovakija ir Slovėnija sprendžia labai konkrečią problemą – jų šalys tapo kitų valstybių vairuotojų degalų sandėliu.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvos vairuotojams, keliaujantiems per Vidurio Europą, šios priemonės – tiesioginė naujiena. Kas planavo sustoti Slovakijoje ar Slovėnijoje pakeliui į pietus, turi žinoti: pigaus kuro gali tiesiog nebūti, o jei bus – tai su apribojimais ir aukštesne kaina.
Kita vertus, Lietuva pati susiduria su panašia „degalų turizmo” problema – tik atvirkštine kryptimi. Lietuvos dyzelino akcizas aukštesnis nei Lenkijoje, todėl dalis vežėjų degalus pilasi kitoje sienos pusėje. Seime ne kartą svarstyta galimybė mažinti akcizą, kad sustabdytų šį nutekėjimą – bet kol kas be rezultato.
Slovakijos eksperimentas su dvigubomis kainomis – stebėtinas precedentas. Jei jis pavyks ir ES nesureaguos per 30 dienų, panašias priemones gali imtis ir kitos šalys. O jei EK pradės tyrimus – tai taps precedentu, apibrėžiančiu, kur baigiasi krizės valdymas ir prasideda diskriminacija.
