Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymą, kuris iš esmės keičia degalų kainų formavimo taisykles šalyje. Nuo balandžio degalinės galės kainas kelti tik vieną kartą per dieną – ir tik apie vidurdienį. Mažinti kainas – galima bet kuriuo metu. Už pažeidimus gresia bauda iki 100 000 eurų. Lietuva kol kas stebi.
Kas paskatino tokį sprendimą
Vokietijos vyriausybė ėmėsi šio žingsnio dėl sparčiai augančių degalų kainų, kurias skatina Artimųjų Rytų konfliktas. Dyzelino kainos Vokietijoje kovo mėnesį šoktelėjo 28 procentais – tai juntama ne tik prie degalinės, bet ir visoje ekonomikoje.
Dirk Engelhardt iš Vokietijos kelių transporto, logistikos ir atliekų tvarkymo asociacijos skaičiavo atvirai: dyzelinas sudaro 30 procentų visų atliekų tvarkymo įmonių sąnaudų. „Tai reiškia, kad mūsų nariai privalo kelti krovinių vežimo kainas 8–10 procentų”, – sakė jis. Tai – grandininė reakcija: brangsta degalai, brangsta logistika, brangsta prekės.
Vokietijos smulkaus ir vidutinio verslo tyrimas parodė dar niūresnį vaizdą: daugiau nei 90 procentų iš 450 apklaustų įmonių skundėsi augančiomis energijos ir degalų sąnaudomis. Apie trečdalis nurodė, kad jų sąnaudos išaugo daugiau nei 30 procentų – ir daugiau nei pusė iš jų teigia, kad tai kritiškai spaudžia verslą.
Kaip veiks naujasis mechanizmas
Įstatymas paprastas ir aiškus: degalinė gali pakelti kainas tik kartą per dieną, ir tik apie vidurdienį. Mažinti – nėra apribojimų, galima bet kada. Logika aiški: apsaugoti vairuotojus nuo chaotiškų kainų svyravimų per dieną ir padidinti kainų skaidrumą.
Įstatymas taip pat griežtina konkurencijos taisykles degalų rinkoje – siekiama didesnio kainos formavimo skaidrumo. Vokietijos ekonomikos ministrė Katharine Reiche pažymėjo, kad ji atvira ir kitoms priemonėms: laikinas kelionpinigių didinimas, mokesčių lengvata darbuotojams, važiuojantiems į darbą, sunkvežimių kelių mokesčių mažinimas ir PVM tarifo mažinimas prie degalinių.
Valdančioji socialdemokratų partija eina dar toliau – svarsto viršpelnio mokestį energetikos bendrovėms ir kainų lubas degalinėse. Tai jau – rimtesnis rinkos reguliavimo žingsnis, kuris sulauks ir rimto pasipriešinimo.
Ar tai tik Vokietijos reikalas?
Formaliai – taip. Praktiškai – ne visai. Vokietija yra didžiausia ES ekonomika ir jos politiniai sprendimai energetikos srityje neretai tampa orientyru kitoms narėms. Be to, Vokietijos logistikos kainos tiesiogiai veikia prekių srautus visoje Europoje – taip pat ir į Lietuvą.
Lietuvoje kainų reguliavimo degalų sektoriuje nėra. Degalinės kainas keičia kada nori ir kiek nori – tai laisva rinka. Ar Vokietijos modelis kada nors atkeliaus čia? Kol kas – jokių signalų. Tačiau kaina, kurią vokiečiai dabar moka, yra ne tik degalų kaina – tai politinis signalas, kad rinka kartais reikalauja taisyklių.
Redakcijos vertinimu, vienkartinio kainų kėlimo per dieną taisyklė yra labiau psichologinė priemonė nei struktūrinis sprendimas – ji nesulaiko kainų augimo, tik padaro jį labiau nuspėjamą. Tačiau skaidrumas pats savaime turi vertę: vairuotojas bent jau žino, kada tikrintis kainą.
