Balandžio 8-ąją Lietuvos kelių priežiūrininkai oficialiai pradėjo tai, ką vairuotojai keliuose pajus dar iki vasaros pabaigos: krašto kelių „dešiniojo rato” provėžų tvarkymo programą. Šiemet ji aprėps 90 krašto kelių visoje šalyje — visose savivaldybėse, kur buvo nustatytos labiausiai pažeistos atkarpos. Darbai prasidėjo kelyje Nr. 129, jungiančiame Antakalnį, Jiezną, Alytų ir Merkinę.
Kas yra „dešiniojo rato” programa ir kodėl ji nėra paprastas asfalto lopymas
Pavadinimas gali klaidinti — tai ne apie padangas ar ratų geometriją. „Dešiniojo rato” programa orientuota į konkretų kelio dangos plotą: kelkraštį, kuriuo riedėja dešinysis sunkiasvorių vilkikų ratas. Būtent čia, nuolatinio krovininio transporto apkrovos suformuotose zonose, susidaro giliausios provėžos ir pavojingiausios deformacijos.
Šiose atkarpuose vairuotojai patiria tai, ką daugelis puikiai atpažįsta praktiškai: vibracija, padangos išklydimas iš provėžos, lietingo oro metu — akvaplanavimo rizika. Ilgėja ir stabdymo kelias. „Kelių priežiūros” generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus tai apibūdino lakoniškai: tvarkomi ne keliai, kurie eina į kapitalinį atnaujinimą, o tie, kurie dar gali laikytis — jei bus stabdomas tolesnio degradavimo procesas.
Ar to pakanka? Tai jau atskiras klausimas.
Skaičiai: kiek, kur ir kiek kainuoja
Šiam sezonui numatytas 1 746 km krašto kelių tinklo tvarkymas, biudžetas — 13,5 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). „Dešiniojo rato” programos rėmuose bus sutvarkyta apie 408 tūkst. kv. metrų dangos pažaidų — tai kiek daugiau nei metro pločio juosta kelio dešiniajame krašte.
Praėjusiais metais pagal tą pačią programą buvo sutvarkyta virš 400 km krašto kelių. Šiemet apimtys žymiai didesnės — susisiekimo ministras Juras Taminskas skelbia „dar nematyto masto darbus”. Programos metu bus pasitelkiamos pažangios technologijos: skaitmenizuotas defektų nustatymas, ekspertų parengtos metodikos ir technologinės kortelės kiekvienam ruožui.
Svarbi detalė iš „Via Lietuva” vadovo Martyno Gedaminsko komentaro LRT: iš 5 000 km Lietuvos krašto kelių tinklo apie 2 000 km turi pažeistų vietų. Kitaip tariant, šiemet planuojamas sutvarkyti plotas apima maždaug 87 % visų identifikuotų problematiškų atkarpų.
Kodėl vilkikai kalti — ir ką valstybė ketina su tuo daryti
Svarbiausia „dešiniojo rato” programos priežastis — sunkiasvoriai vilkikai, vežantys didesnius krovinius nei leidžiama. Kuo sunkesnis krovinys, tuo greičiau griūva danga. Ši problema nėra nauja, bet dabar prie jos jungiamasi ir iš kitos pusės.
Susisiekimo ministras Taminskas paskelbė apie momentinių svėrimo svarstyklių diegimą keliuose: šiais metais — 6 vienetai, kitais — dar 6, 2028 metais — dar 6. Fiziniam patikrinimui bus skirtas ir papildomas finansavimas Lietuvos transporto saugos administracijai. Tai tiesiogiai susiję su „dešiniojo rato” programa: jei svėrimo kontrolė neveiks — nauja danga vėl bus griaunama tuo pačiu tempu.
Ką tai reiškia vairuotojui, važiuojančiam krašto keliais
Programa taikoma krašto keliams — ne automagistralėms, ne greitkeliams. Tai keliai, kuriais kasdienis eismas tarp miestų ir miestelių vyksta be atskirų juostų kiekvienai krypčiai. Ir būtent čia provėžos ties kelkraščiu gali reikšti realų pavojų: važiuojant per greitai arba aplenkiant, automobilis staiga atsiduria ant deformuotos dangos zonos.
Darbai bus atliekami pagal „Via Lietuva” sudarytą prioritetinį sąrašą, įvertinus suminį dangos būklės indeksą. Tai reiškia, kad blogiausios vietos bus tvarkomos pirma. Panaši praktika taikoma ir daugelyje kitų Europos šalių — Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje.
Gamintojo duomenimis, naujoji technologija leis keliams tarnauti trigubai ilgiau nei tradicinis asfalto lopymas. Jei tai pasitvirtins — investicija atsipirks ne per vieną sezoną.
