Gegužės vidurys, Katalonijos pakrantė. Skaitmeninis ženklas virš kelio rodo 110 km/val. Po minutės — tas pats ženklas, bet jau 80. Po dviejų — 60. Ir kiekvienas iš jų galioja akimirksniu — nuo momento, kai ekranas pasikeitė. Jei nespėjote sulėtėti, bauda jau skaičiuojama.
Nuo 2026 m. balandžio Ispanijos greitkelyje AP-7 Katalonijoje veikia pirmoji Europoje tokio masto dinaminė greičio valdymo sistema, valdoma dirbtinio intelekto. Ji analizuoja eismą, orus ir incidentus realiuoju laiku ir gali per kelias sekundes pakeisti leistiną greitį nuo 120 iki 60 km/val. Tai ne eksperimentas — tai jau galiojanti taisyklė su baudomis.
Kodėl būtent AP-7 — ir kodėl dabar
AP-7 — 921 km Viduržemio jūros pakrantės greitkelis nuo Prancūzijos sienos iki lchesirase pietuose. Dar prieš kelerius metus tai buvo mokamas kelias, kuriuo važiavo santykinai nedaug automobilių. Kai Katalonijoje 2021 m. buvo panaikinta rinkliava, eismas išaugo drastiškai.
Duomenys kalba patys: po rinkliavų panaikinimo avarijos su sužeistaisiais išaugo 28% — vien per 2024 m. sausio–rugpjūčio laikotarpį užfiksuota beveik 500 tokių avarijų. Katalonijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, bendras eismas šiais metais išaugo 3,2%, o sunkiasvorių transporto priemonių skaičius — 2,6%. Maršrutas tapo patrauklesnis transporto įmonėms, nes nebereikia mokėti rinkliavos — ir sunkvežimiai atitinkamai pasekė.
Rezultatas: sudėtinga eismo situacija su dideliu transporto priemonių skaičiumi, nuolat kintančiais greičiais ir dažnu staigiu stabdymu — ideali aplinka grandininėms avarijoms. Europos automobilių asociacijos ataskaita nustatė devynias AP-7 atkarpos Alikatės provincijoje, patekusias į 100 pavojingiausių Ispanijos kelio ruožų sąrašą — jose iš viso 69 aukos.
Kaip veikia DI greičio valdymo sistema
Sistema remiasi jutiklių, kamerų ir meteorologinių duomenų tinklu, kuris nuolat tiekia informaciją analizės algoritmams. Jie gali aptikti mažus eismo pokyčius — lėtėjimą, incidentus, blogėjančias oro sąlygas — ir reaguoti prieš tai, kol situacija tampa pavojinga.
Leistinas greitis rodomas skaitmeniniuose ženkluose ir įsigalioja iš karto po pakeitimo. Tai iš esmės skiriasi nuo anksčiau taikytų sistemų, kur greičio koregavimas dažniausiai buvo atliekamas rankiniu būdu ir tik tam tikrais momentais. Dabar — automatiškai ir nuolat.
Diapazonas platus: nuo 120 km/val. esant geroms sąlygoms iki 60 km/val. per incidentą ar intensyvų srautą. Bet yra ir kita kryptis — jei sąlygos idealios, sistema gali leisti važiuoti iki 150 km/val. Tai ne rinkodaros pažadas: sistemos koncepcija leidžia viršyti standartinius limitus, kai duomenys patvirtina, kad sąlygos yra saugios.
Ar tai reiškia, kad technologija gali būti taikoma ir greičio didinimui, o ne tik ribojimui? Kaip rodo AP-7 atvejis — taip.
Papildomos kameros: telefono naudojimas kelyje
Kartu su dinaminiais greičio ženklais AP-7 įrengtos naujos kameros, gebančios aptikti telefono naudojimą vairuojant. Tai jau veikia kai kuriuose ES keliuose — Nyderlanduose, Belgijoje, Australijoje — ir nereikalauja policininko buvimo: kamera nufotografuoja, algoritmas kvalifikuoja, baudos kvitas siunčiamas paštu.
Ispanijos atveju ši technologija kelia diskusijų dėl privatumo. Tačiau kontekstas svarbus: Prancūzijoje nuo 2025 m. panašūs DI greičio matuokliai stebi ne tik greitį, bet ir saugos diržų naudojimą, atstumą tarp transporto priemonių ir rankose laikomą telefoną — baudos skiriamos automatiškai.
Kaip tai veikia Europoje — ir kur yra Lietuva
Dinaminiai greičio limitai nėra naujovė — Vokietijoje jie naudojami Autobahn tinkle jau daugiau nei dešimtmetį tam tikruose perkrautuose ruožuose. Tačiau AP-7 sistema išsiskiria tuo, kad dirbtinis intelektas valdo ją autonomiškai ir be žmogaus įsikišimo kiekviename sprendime.
Čekija 2025 m. pradėjo bandyti dinaminį 150 km/val. limitą D3 automagistralėje — jis leidžiamas tik esant geriems oro sąlygoms, automatiškai mažėja lietaus ar rūko atveju. Tai priešinga kryptis nei AP-7, bet ta pati technologinė logika: limitas prisitaiko prie sąlygų, o ne sąlygos pritaikomos prie fiksuoto limito.
Lietuva šiuo metu taiko fiksuotus limitus: 130 km/val. vasarą, 110 km/val. žiemą automagistralėse. Diskusijų apie dinaminių sistemų diegimą nėra — eismo saugos fokusas nukreiptas į vykdymo užtikrinimą ir vidutinio greičio matavimo plėtrą, ne į adaptyvius limitus.
Ką tai reiškia vairuotojui, važiuojančiam per Ispaniją
Praktiškai: jei planuojate kelionę per Katalonijos pakrantę AP-7 greitkeliu — skaitmeniniams ženklams reikia skirti daug daugiau dėmesio nei įprasta. Greičio pokytis gali būti staigus ir didelis, o bauda įsigalioja iš karto, be įspėjamojo periodo.
Antroji detalė: sistema yra nauja ir toliau tobulinama. Tai reiškia, kad ženklai gali keistis dažniau nei prie įprastų greitkelių, ir algoritmo sprendimai ne visada bus intuityviai suprantami vairuotojui. Labiausiai apsaugotas bus tas, kas stebi ženklus, o ne numato, koks greitis „turėtų” būti šiame ruože.
Dinaminiai greičio limitai Europoje plinta — ir tai nėra tik saugumo priemonė. Tai fundamentalus pokytis: kelio taisyklė tampa kintamasis dydis, kurį nustato algoritmas, o ne ženklų kabintojas. Ar tokia sistema ateis į Lietuvą? Techniškai tai nėra sudėtinga. Politiškai — klausimas, kuriam atsakymas dar neduotas.