Vasaros greitkelyje daugelis vairuotojų daro tą patį: išjungia kondicionierių, atidaro langus ir galvoja, kad taupoma. Intuicija logiška — kondicionierius apkrauna variklį, langai — nieko nekainuoja. Tačiau nuo tam tikro greičio ši logika apsiverčia. 2004 metais Automobilių inžinierių draugija (SAE) atliko tyrimą, kuriame išmatavo tiksliai: kondicionierius gali padidinti degalų sąnaudas iki 10 proc., tačiau atidarius langus ir važiuojant didesniu greičiu degalų sąnaudos gali padidėti net 20 proc. Riba, ties kuria šie du scenarijai keičiasi vietomis — apie 70–80 km/h. Greitkelyje Lietuva leidžia iki 130 km/h. Tai reiškia, kad didžiąją dalį greitkelio kelionės atidaryti langai kainuoja brangiau nei kondicionierius.
Kodėl langai greitkelyje tampa oro pasipriešinimo mašina
Oro pasipriešinimas auga proporcingai greičio kvadratui — tai fizikos dėsnis, o ne nuomonė. Dvigubas greitis — keturgubas pasipriešinimas. Automobilis suprojektuotas aerodinamiškai su uždarais langais: kėbulo forma, veidrodėlių kampai, net stogo linija — viskas optimizuota oro srauto valdymui. Atidarytas langas sukuria turbulenciją, kuri tiesiogiai padidina trauką.
Žemame greityje — iki 60–70 km/h — šis poveikis minimalus. Praverti langai važiuojant didesniu nei 70 km/h greičiu padidina aerodinaminį pasipriešinimą ir gali padidinti degalų sąnaudas net labiau nei įjungtas kondicionierius. Greitkelyje, kur vidutinis greitis 110–120 km/h, skirtumas tampa apčiuopiamas.
Kondicionierius veikia kitaip: jis naudoja variklio galią kompresoriui sukti — ir tai pastovu, nepriklausomai nuo greičio. Greitkelyje, kai variklis dirba stabiliai ir efektyviai, kondicionieriaus santykinė apkrova yra mažesnė nei mieste. ADAC tyrimas su „Škoda Octavia” parodė, kad kondicionierius mieste padidina sąnaudas apie 20 proc. (1 l/100 km), o užmiestyje — tik 6 proc. (0,3 l/100 km) . Tai yra kondicionieriaus efektyvumo „auksinė zona” — greitkelyje jis kainuoja mažiau.
Kur tiksliai yra riba — ir kaip ją rasti savo automobilyje
Apytikslė riba: 70–80 km/h. Žemiau — langai pigesni. Aukščiau — kondicionierius pigesnis. Tikslus skaičius priklauso nuo automobilio aerodinamikos: kompaktiškas hečbekas su palankia kėbulo forma turės aukštesnę ribą nei aukštas visureigis ar mikroautobusas.
Kaip patikrinti savo automobilyje, jei jis turi momentinių sąnaudų ekraną: važiuokite 90 km/h greičiu su kondicionieriumi ir pažymėkite sąnaudas. Tada išjunkite kondicionierių, atidarykite du langus ir vėl pažiūrėkite. Daugelis vairuotojų po šio eksperimento keičia įpročius — nes skaičiai ekrane kalba aiškiau nei teorija.
Ir čia iškyla klausimas, apie kurį retai kalbama: o ką daryti tarpiniame greičio diapazone — 70–90 km/h? Čia abu sprendimai yra panašiai efektyvūs. Optimalus pasirinkimas: kondicionierius su šiek tiek pravertu langu ventiliacijai — tai suteikia oro srautą nesukuriant didelės turbulencijos.
Hibridiniai ir elektriniai automobiliai: čia taisyklė veikia kitaip
Hibridiniam automobiliui kondicionierius kainuoja proporcingai daugiau. Tyrimas parodė, kad kondicionieriaus poveikis hibridinių variklių degalų ekonomijai yra beveik dvigubai didesnis nei įprastų automobilių . Priežastis — hibridas dažnai pereina į elektrinio variklio režimą, o kondicionierius tada tiesiogiai eikvoja bateriją, ne benzino variklį. Tai reiškia, kad hibridų vairuotojams kondicionieriaus ir langų dilemą spręsti sunkiau — ir riba, ties kuria langai tampa brangesni, gali būti aukštesnė.
Elektromobilių savininkai šios dilemos neturi — jiems kondicionierius visada eikvoja bateriją, nepriklausomai nuo greičio. Todėl elektromobiliuose rekomenduojama naudoti sėdynių šildymą ar vėsinimą vietoj oro kondicionavimo — tai efektyviau nei vėsinti visą saloną.
Trys praktiniai veiksmai, kurie iš tikrųjų veikia
Pirma — važiuojant greitkeliu greičiu virš 80 km/h: kondicionierius su uždarais langais. Tai aerodinamiškai ir energetiškai efektyviau nei atviri langai. Antra — temperatūros nustatymas: optimalus skirtumas tarp salono ir lauko — ne daugiau 6–8 laipsniai Celsijaus. Jei lauke +30°C, nustatykite +23–24°C, ne +18°C. Kiekvieni du laipsniai žemiau — papildoma kompresoriaus apkrova ir papildomos sąnaudos. Trečia — prieš važiuojant: 1–2 minutės ventiliacijos su atvirais langais, kol automobilis stovi. Kondicionieriui nereikės dirbti maksimaliu režimu nuo pat pirmos minutės — ir per visą kelionę sąnaudos bus mažesnės.
Vasaros vairavimo ekonomija neapsiriboja kondicionieriaus mygtuku. Ji apsiriboja greičiu, kuriuo važiuojate, ir temperatūra, kurią nustatote. Abu šie kintamieji yra vairuotojo rankose — ir abu tiesiogiai atspindimi kuro sąnaudose.
