Nesumokėta parkavimo rinkliava Vilniaus senamiestyje kainuoja 32 eurus „susitaikymo” mokesčio. Administracinė bauda už tą patį pažeidimą pirmą kartą — vos 10 eurų. Tai ne klaida ir ne spraga: taip veikia Lietuvos parkavimo baudų sistema pagal ANK 418 straipsnį. Ir būtent dėl to kas antras vairuotojas, gavęs pranešimą, nežino, kurį kelią pasirinkti.
Kaip veikia ANK 418 straipsnis ir kokios baudos jame numatytos
Vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimo vietų naudojimąsi mokėjimo tvarkos pažeidimas pagal ANK 418 str. 1 d. numato baudą nuo 20 iki 40 eurų. Pakartotinai padarytas pažeidimas — nuo 40 iki 100 eurų. Tai standartinis atsakas.
Tačiau yra niuansas, kurį dauguma vairuotojų arba nežino, arba supranta per vėlai: jei pažeidimas padarytas pirmą kartą, surašomas protokolas su administraciniu nurodymu. Pagal ANK 610 str. 1 d., toks vairuotojas gali sumokėti tik pusę minimalios baudos — tai yra 10 eurų — per 30 dienų nuo protokolo įteikimo. Įvykdžius administracinį nurodymą, byla baigiama.
Ir tada atsiranda paradoksas, kuris matomas kasdien Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos gatvėse.
Paradoksas: bauda pigesnė nei rinkliava
Palyginimas pagal zonas Kaune — mieste, kuriame ši tvarka išanalizuota detaliai:
Geltonoji zona: „susitaikymo” rinkliava — 25 eurų. Administracinė bauda pirmą kartą — 10 eurų. Skirtumas: 15 eurų vairuotojo naudai, jei jis renkasi baudą.
Senamiestis: rinkliava — 32 eurai. Bauda — 10 eurų. Skirtumas: daugiau nei trys kartai.
Raudonoji zona: rinkliava — 15 eurų. Bauda — 10 eurų. Čia skirtumas mažesnis, bet vis tiek egzistuoja.
Ar tai reiškia, kad verta tiesiog nemokėti ir laukti baudos? Teoriškai — skaičiai taip sako. Praktiškai — yra keletas svarbių sąlygų.
Ką svarbu žinoti prieš pasirenkant „pigesnį” kelią
Pirma: administracinis nurodymas išrašomas tik pirmą kartą. Pakartotinis pažeidimas — jau 40–100 eurų be jokios nuolaidos galimybės. Sistema žino, kiek kartų pažeidėte.
Antra: yra 72 valandų langas. Gavę pranešimą dėl nesumokėtos rinkliavos, vairuotojai turi 72 valandas sumokėti rinkliavą — ir tik po to išrašomas protokolas. Jei sumokate per tą laiką, administracinės bylos nėra. Šio lango daugelis nežino ir tiesiog nesinaudoja.
Trečia: protokolas siunčiamas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tai reiškia, kad gavę jį, turėsite sumokėti per nustatytą terminą — arba byla perduodama toliau.
Ketvirta ir svarbiausia: pakartotiniai pažeidėjai neturi nuolaidos. Kaune užfiksuotas atvejis, kai vienam asmeniui buvo išrašyti 71 pranešimas per metus. Kiti — po 36, 43 ar 53. Tokiais atvejais bauda jau visai kita, ir 10 eurų formulė neveikia.
Kodėl sistema tokia, kokia yra
Logika paprasta: savivaldybės nori, kad vairuotojai mokėtų rinkliavą, o ne gautų baudas. Todėl „susitaikymo” rinkliava yra greitesnis ir paprastesnis kelias — be protokolo, be bylos, be deklaruotos gyvenamosios vietos adreso reikalingumo. Sistema skatina rinktis rinkliavą. Bet kai rinkliava brangesnė nei galima bauda — dalis vairuotojų daro priešingą skaičiavimą.
Statistika tai patvirtina: 79% Kauno vairuotojų, gavusių pranešimą dėl nesumokėtos rinkliavos, renkasi sumokėti „susitaikymo” mokestį. Likę 21% — eina administracinės baudos keliu. Ir dalis jų finansiškai laimi.
Redakcijos vertinimu, ši sistema turi akivaizdų trūkumą: kai bauda pigesnė nei rinkliava, ji neatlieka atgrasomosios funkcijos. Kitos ES šalys šią problemą sprendžia skirtingai — kai kur pirmos baudos dydis tiesiogiai susietas su rinkliavos dydžiu, kad paradokso nebūtų. Lietuva kol kas tokios koreliacijos neturi.
