„Pirmas dalykas, ką darau įsėdęs į automobilį — išjungiu tą start-stop. Niekada jo nenaudoju” — tokią frazę automobilių forumuose parašo ne vienas. Daugelis iš mūsų tai darėme bent kartą. Klausimas — ar žinodami, kiek tai kainuoja?
Start-stop sistema nuo masinės plėtros pradžios apie 2006 metus tapo viena labiausiai ginčijamų automobilių funkcijų. Vieni laiko ją realia ekonomijos priemone, kiti — erzinančiu trukdžiu, kurį išjungia kaskart užvedę variklį. ADAC — Vokietijos automobilių klubas — atliko tyrimus ir skaičiais atsakė į klausimą, kurį kelia tūkstančiai vairuotojų: ar tai iš viso veikia?
Kiek iš tikrųjų sutaupo — skaičiai, ne reklama
Pagal ADAC tyrimus, miesto sąlygomis start-stop sistema gali sumažinti degalų sąnaudas 4–10 procentų, palankiomis sąlygomis — iki 15 procentų. Tai nereiškia, kad kiekvienas vairuotojas jaus visą šį efektą: rezultatas stipriai priklauso nuo to, kiek laiko automobilis stovi prie šviesoforų ar spūstyse.
Automobiliui sunaudojančiam 8 l/100 km tai reiškia 0,5–1 litro sutaupymą kas 100 km mieste. Per metus, jei dauguma kilometrų nuvažiuojama mieste, sutaupymas gali siekti 100–200 eurų. Tai ne milžiniška suma — bet ir ne nulis, kaip mano tie, kurie sistemą išjungia „iš principo”.
Greitkelyje efektas artėja prie nulio: sistema beveik nedirba, nes sustojimų mažai. Jei važiuojate daugiausia magistralėmis — start-stop jums praktiškai niekaip nepadeda ir niekaip nekenkia.
Baimė dėl variklio — mitas ar faktas
Dažniausia priežastis, kodėl vairuotojai išjungia start-stop — baimė, kad dažnas užvedimas greičiau sutrins starterį, akumuliatorių, guolius. Ši baimė suprantama, bet šiuolaikiniams automobiliams nebetaikoma.
Automobiliai su start-stop sistema komplektuojami specialiais AGM arba EFB tipo akumuliatoriais, suprojektuotais atlaikyti tūkstančius ciklų — žymiai daugiau nei įprastiniuose automobiliuose. Starteris taip pat sustiprinto dizaino. Kitaip tariant, gamintojas inžineriškai sprendė būtent tą problemą, dėl kurios vairuotojai sistemą išjungia.
Ar tai reiškia, kad nėra jokio papildomo nusidėvėjimo? Mechanikai nėra vieningi. Dalis tvirtina, kad bet koks papildomas ciklas yra papildomas krūvis. Kita pusė — kad sistema suprojektuota taip, jog tas krūvis yra subalansuotas su degalų sutaupymu. LRT ir reidasofficial.lt pateikta informacija rodo, kad abu argumentai turi pagrindą — tik skirtingų automobilių atveju.
Kada tikrai verta išjungti — ir kada ne
ADAC ekspertai neteigia, kad sistema turi dirbti visada be išimčių. Yra situacijų, kai jos laikinas išjungimas yra prasmingas:
- Šalta žiema: kol variklis neįšilęs, sistema dažnai ir pati neaktyvuojasi — bet jei aktyvuojasi anksti, šilumos grąžinimas į saloną sulėtėja
- Labai lėtas kamštis: variklis gali užgesti ir užsivesti kelis kartus per minutę — tai erzina ir realiai neefektyvu
- Ilgas nuolydis ar parkavimas: sistema pati atsijungia pagal jutiklių duomenis, bet kartais verta padėti jai rankiniu mygtuku
Visose kitose situacijose — įprasta miesto trasa, sankryžos, eilės — sistema dirba pagal paskirtį ir rezultatą duoda.
Viena detalė, kuri keičia perspektyvą
Yra dar vienas aspektas, apie kurį kalbama rečiau. Start-stop sistema yra įtraukta į automobilio tipo patvirtinimą ir emisijos normas. Tai reiškia, kad kai kurie modeliai be šios sistemos techniškai neatitiktų ES normatyvų, pagal kuriuos buvo patvirtinti pardavimui.
Šiame kontekste prasminga ir planuojama ES techninių apžiūrų reforma, kuri numato tikrinti ne tik ar sistema veikia, bet ir ar ji nebuvo programiškai išjungta. Kol kas reforma dar derybų stadijoje — realus poveikis Lietuvoje anksčiau nei 2028–2030 metais mažai tikėtinas. Bet kryptis aiški: start-stop nebebus paprastas patogumas, kurį galima ignoruoti.
Per ateinančius kelerius metus šis klausimas — išjungti ar ne — turės atsakymą ne tik ekonomikos, bet ir techninės apžiūros požiūriu. Kol kas: ADAC skaičiai kalba už save, o mechaninis argumentas prieš sistemą šiuolaikiniuose automobiliuose yra silpnesnis nei prieš dešimt metų.
