200 mln. eurų — tiek šiandien siekia nesumokėtų alimentų vaikams suma Lietuvoje. Antstolių duomenimis, šiuo metu vykdoma 30–40 tūkst. bylų dėl vaikų išlaikymo išieškojimo. Ir daugeliu atvejų — vykdoma nerezultatyviai.
Gegužės 12 d. Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios šią situaciją galėtų pakeisti: asmenims, vengiantiems vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, siūloma sustabdyti specialiąsias teises — įskaitant teisę vairuoti transporto priemones. Už pataisų pristatymą balsavo 101 Seimo narys, susilaikė 4.
Ką konkrečiai numato siūlomos pataisos
Seimo nario Dariaus Razmislevičiaus pateiktos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato papildomas administracinio poveikio priemones alimentų mokėjimo vengėjams. Konkrečiai — galimybę teismui sustabdyti šias specialiąsias teises:
- Teisę vairuoti transporto priemones (vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas)
- Teisę medžioti ir įsigyti medžioklės bilietą
- Teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones
- Teisę įgyti mėgėjų žvejybos leidimą
- Teisę įgyti ir laikyti ginklus medžioklei
Svarbūs du aspektai. Pirma: tai nėra automatinis teisių atėmimas — sprendimą priimtų teismas, vertindamas konkrečią situaciją. Antra: pataisos numato, kad pirmas žingsnis būtų įspėjimas, o ne iš karto teisių sustabdymas.
Kodėl vairuotojo teisės — o ne bauda
Logika aiški: tradicinės finansinės baudos alimentų vengėjams praktiškai neveikia, nes dažniausiai tai asmenys, kurie jau slepia pajamas arba neturi oficialių. Papildoma piniginio pobūdžio sankcija tokiu atveju — tuščias gestas.
Vairuotojo teisių sustabdymas veikia kitaip. Daugeliui žmonių automobilio vairavimas yra susijęs su darbu, kasdienėmis pareigomis, praktine laisve judėti. Tai sankcija, kurią žmogus jaučia tiesiogiai ir kasdien — nepriklausomai nuo to, ar jo pajamos oficialios.
Panaši sistema jau veikia keliose ES šalyse — Estijoje ir Lenkijoje panašios priemonės taikomos nuo keleto metų ir, pasak rengėjų, prisideda prie išieškojimo efektyvumo augimo.
200 mln. eurų: ką šis skaičius reiškia
Pasak Seimo nario D. Razmislevičiaus, alimentų vengimas tampa ne tik individualaus vaiko problema, bet ir sistemine našta valstybei. Jo argumentas: asmenys, vengiantys mokėti alimentus, dažnai slepia pajamas ir dirba šešėlyje. Tai reiškia mažiau mokamų socialinio draudimo įmokų. Po dešimtmečių — nepakankamas darbo stažas, kreipimasis dėl minimalios pensijos ar kompensacijų. Ir vėl — mokesčių mokėtojų pinigai.
Kadangi dažniausiai alimentus vengia mokėti vyrai, politikas pabrėžė, kad problema turi ir moterų ekonominio nesaugumo dimensiją: vienas iš tėvų augina vaiką be finansinės paramos ir dažnai negali visavertiškai dalyvauti darbo rinkoje.
Kas toliau — ir kada tai galėtų įsigalioti
Birželio 2 d. Seimo posėdyje planuojama grįžti prie šio klausimo svarstymo. Projektas (Nr. XVP-1212(2)) toliau bus nagrinėjamas pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete bei papildomai — Socialinių reikalų ir darbo komitete.
101:4 balsavimo rezultatas rodo plačią politinę paramą. Tačiau iki galutinio priėmimo dar reikia komitetų svarstymo ir galutinio balsavimo Seimo plenariniame posėdyje. Jei pataisos būtų priimtos — įsigaliojimo data priklausytų nuo Seimo nustatyto pereinamojo laikotarpio.
Redakcijos vertinimu, 101:4 — retai matoma konsenso išraiška Seime — rodo, kad šią problemą politikai suvokia kaip realią ir skubią. Tačiau efektyvumas priklausys nuo įgyvendinimo mechanizmo: ar teismai aktyviai taikys naują priemonę, ar ji liks retai naudojama grėsme. Analogiška schema kitose šalyse veikia — tačiau tik tada, kai institucijos ją naudoja nuosekliai, o ne atsitiktinai.
