481 — tiek kartų 2025 metais Čekijoje vairuotojai spruko nuo policijos. Beveik 80 proc. jų vėliau buvo apkaltinti kitais nusikaltimais: vairavimas girtiems, draudimo pažeidimas, vogtas automobilis. Bet pats bėgimas — kol kas tik administracinis pažeidimas. Čekijos teisingumo ministerija siūlo tai keisti — ir šis žingsnis kelia klausimų, kurie aktualūs ir Lietuvos vairuotojams.
Ką siūlo Čekija ir kodėl dabar
Čekijos teisingumo ministras Jeroným Tejc siūlo įvesti naują baudžiamąjį nusikaltimą — „pareigūno valdžios trukdymas kelių eisme”. Jis būtų taikomas tiems vairuotojams, kurie spruko nuo policijos, bet savo elgesiu nepasiekė dabartinių baudžiamųjų nusikaltimų ribos: nesukėlė pavojaus septyniems ar daugiau žmonių, nevairavo vogtų automobilių ir nebuvo girti.
Bazinė sankcija — iki 2 metų kalėjimo, vairavimo teisių atėmimas arba automobilio konfiskavimas. Jei bėgant buvo sužeistas žmogus ar padaryta didelė materialinė žala — iki 3 metų.
Čekijos kelių policijos vadovas Michal Hodboď pritaria iniciatyvai: „Ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartinė teisinė bazė reikalauja, jog būtų sukeltas pavojus daugiau asmenų. Tai kelia didelius reikalavimus tolesniam tyrimui. Bet svarbiausia — tai nesiunčia gero signalo visuomenei, kad tyčinis vieno žmogaus pavojaus sukėlimas eisme vis dar laikomas smulkmena.”
Kaip tai veikia Lietuvoje — ir kuo skiriasi
Lietuva šioje srityje jau turi vieną griežčiausių ES sankcijų. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nepaklusimas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą nuo 850 iki 1 200 eurų, teisių atėmimą 3–5 metams ir galimą transporto priemonės konfiskavimą.
Tai — administracinė atsakomybė, ne baudžiamoji. Čekija šiuo metu yra panašioje situacijoje kaip Lietuva: bauda didelė, teisės atimamos, bet tai nėra nusikaltimas baudžiamąja prasme. Skirtumas — Čekijoje jau rengiamasi žengti kitą žingsnį.
Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už bėgimą nuo policijos atsiranda tik tada, kai kartu padaromas kitas baudžiamasis nusikaltimas — vairavimas neblaivus virš 1,5 promilės, pavojingas vairavimas su sunkiomis pasekmėmis arba eismo įvykis su žuvusiais. Paprastas bėgimas be papildomų nusikaltimų — vis dar administracinis nusižengimas.
Problema — ne bėgimas, o tai, kas seka paskui
Čekijos statistika atskleidžia svarbų modelį: beveik 80 proc. vairuotojų, sprukusių nuo policijos, vėliau buvo apkaltinti kitu nusikaltimu — vairavimas neblaiviam, draudimas vairuoti, vogtas automobilis. Tai reiškia, kad bėgimas iš esmės yra simptomas, o ne problema.
Bet čia ir slypi įstatymų spraga. Jei vairuotojas spruko ir jo joks kitas nusikaltimas nebuvo įrodytas — dabartinė sistema jį baudžia tik kaip administracinį pažeidėją. Net jei jis kėlė pavojų kelyje, lenkė per ištisines, važiavo per raudoną — kol nepasiekė „bendro pavojaus” ribos, baudžiamojo proceso nėra.
Ar Lietuva turėtų sekti Čekijos pavyzdžiu
Lietuvoje Policijos departamentas 2025–2026 m. laikotarpiu jau yra parengęs ANK pataisų siūlymų dėl griežtesnių sankcijų, bet baudžiamosios atsakomybės išplėtimas bėgimui nuo policijos oficialiai nesvarstomas. Šiuo metu Lietuva laikosi pozicijos, kad ANK 426 str. numatytos sankcijos — didelė bauda, ilgas teisių atėmimas ir galimas automobilio konfiskavimas — yra pakankamos prevencijos priemonės.
Ar to pakanka? Čekijos kelių policijos vadovas tiesiai sako: ne. Klausimas, ar Lietuvos situacija skiriasi — statistikos apie bėgimus nuo policijos Lietuvos kelių policija viešai neskelbia, tad palyginti sudėtinga. Bet 850–1 200 eurų bauda ir 3–5 metų teisių atėmimas — tai, ko daugelis vairuotojų galbūt net nežino.
Redakcijos vertinimu, Čekijos iniciatyva rodo ES tendenciją: administracinių sankcijų nebepakanka atgrasymui, kai pažeidėjams žinoma, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant labai specifinėms aplinkybėms. Lietuva turės stebėti šią diskusiją — ne todėl, kad privalo sekti Čekija, o todėl, kad eismo saugumo logika ES šalyse artėja link vienodesnių standartų.