Lenkiate ant greitkelio. Šalia jūsų, dešinėje, važiuoja pilkos spalvos sedanas. Kažkuriuo momentu jo kairiajame šoniniame veidrodėlyje
užsidega nedidelė oranžinė lemputė — ir po sekundės užgęsta. Po kelių sekundžių — vėl. Daugelis vairuotojų tą lemputę pamato, pamąsto „kažkas čia netaip” ir važiuoja toliau. Tai klaida, nes ta lemputė — ne gedimo signalas. Ji yra susijusi su jumis.
Kieno automobilis perspėja — ir ką tai reiškia jums
Ta oranžinė (kartais raudona) lemputė gretimo automobilio veidrodėlyje yra aklosios zonos stebėjimo sistemos — BLIS (Blind Spot Information System) arba platesnio termino BSM (Blind Spot Monitoring) — signalas. Sistema veikia paprastai: radariniai jutikliai, įmontuoti automobilio galiniame bamperyje, nuolat tikrina šoninę zoną, kurios vairuotojas nemato nei tiesiogiai, nei per veidrodėlius.
Kai ta zona tampa užimta — kai ten patenka kitas automobilis, motociklas ar sunkvežimis — sistema uždega lemputę veidrodėlyje. Veidrodėlyje toje pusėje, kur yra kliūtis.
Ir čia yra esminis momentas: lemputė dega to automobilio vairuotojui. Bet jums, važiuojančiam šalia, ji taip pat sako kažką svarbaus — būtent kad tas vairuotojas galimai žino arba tuoj sužinos, jog šalia jo yra kitas automobilis. Ir gali keisti juostą.
Ar tai dažna situacija kelyje? IIHS (JAV Draudimo institutas saugumui keliuose) duomenimis, automobiliai su aklosios zonos stebėjimo sistema sumažina juostų keitimo avarijas 14 procentų, o sužeidimus tokiose avarijose — 23 procentais. Tai reiškia, kad sistema veikia. Bet ji veikia tik tada, kai kiti vairuotojai žino, ką ta lemputė reiškia.
Kodėl ji dega kaip tik tada, kai keičiate juostą
Aklosios zonos sistema aktyvuojama nuolat — ne tik tada, kai vairuotojas įjungia posūkio rodyklę. Jutikliai veikia nepertraukiamai ir seka visus objektus šoninėje zonoje. Lemputė šviečia tada, kai ta zona užimta, nepriklausomai nuo to, ar gretimo automobilio vairuotojas planuoja manevruoti, ar ne.
Tai reiškia: jei lemputę matote tuo momentu, kai patys artėjate prie to automobilio arba artėjate prie jo iš aklojo taško — ta lemputė dega dėl jūsų. Jūs esate ta „kliūtis”, kurią sistema aptiko.
Ką daryti tokiu momentu? Arba palaikykite atstumą, kol lemputė užges — tai reiškia, kad automobilis jus mato per jutiklius. Arba, jei planuojate lenkti — darykite tai aiškiai ir neskubėdami, kad tas vairuotojas, matydamas lemputę, spėtų sureaguoti.
Nuo 2024 m. — privaloma, bet ne visur vienodai
Aklosios zonos stebėjimo sistema nuo 2024 m. privaloma visuose naujai homologuojamuose Europos automobilių modeliuose pagal ES saugos reglamentą GSR2. Tai reiškia, kad jau dabar didžioji dalis naujų automobilių kelyje ją turi — tiek brangūs modeliai, tiek vidutinės klasės.
Statistika aiški: prieš dešimt metų BSM turėjo apie 20 procentų naujų automobilių. Dabar — apie 85 procentus. Tai greičiausiai auganti saugos technologija Europoje pastarajame dešimtmetyje.
Bet yra vienas niuansas, apie kurį retai kalbama: ne visos sistemos vienodai gerai matosi iš išorės. Volvo BLIS lemputė — ryški, aiškiai matoma. Kai kurie kiti gamintojai įmontuoja mažesnę, diskretesnę lemputę — ir vairuotojas šalia jos gali nepastebėti. Todėl svarbu žinoti, kur ieškoti: visada veidrodėlio vidiniam ar išoriniam krašte, artimiau prie lango.
Kas yra akloji zona ir kodėl ji vis dar kelia problemų
Akloji zona — tai erdvė šone ir šiek tiek gale, kurios vairuotojas nemato nei tiesiogiai per langą, nei per šoninį veidrodėlį, nei per galinio vaizdo veidrodėlį. Sedanui ši zona siekia apie 14 kvadratinių metrų kiekviename šone. Sunkvežimiams — dešimtis metrų.
Veidrodėliai sumažina akląją zoną, bet neišnaikina jos. Net teisingai sureguliuoti veidrodėliai palieka zoną, kur motociklas arba automobilis gali važiuoti visiškai nematomas. Būtent todėl aklosios zonos sistemos buvo sukurtos — ne kaip prabanga, o kaip kompensacija už tai, ką žmogaus akis fiziologiškai negali padaryti.
Volvo BLIS sukūrė šią sistemą ir pirmasis ją pasiūlė 2005 m. S80 modelyje. Per du dešimtmečius technologija tapo standartine įranga — ir dabar kuria situacijas, kai du vairuotojai kelyje netiesiogiai „kalba” vienas su kitu per lemputę, apie kurią vienas iš jų dažnai net nežino.
Ką daryti, kai matote tą lemputę
Taisyklė paprasta, bet ją verta įsiminti: jei gretimo automobilio veidrodėlyje dega oranžinė lemputė — nekelkite juostos į tą pusę ir nedarykite staigių manevų. Sistema aptiko objektą aklojoje zonoje. Tas objektas galite būti jūs — arba kitas automobilis tarp jūsų.
Jei lemputė dega nuolat, kol važiuojate šalia — tai normalu: jūs esate toje zonoje, kurią sistema stebi. Kai atsitrauksite arba aplenksite, lemputė užges.
Jei matote, kad gretimo automobilio lemputė dega ir tuo pat metu tas automobilis pradeda slinkti į jūsų juostą — duokite garsinį signalą. Sistema ne visada veikia kaip automatinis stabdys: daugumoje automobilių ji tik perspėja, sprendimą vis tiek priima vairuotojas. O vairuotojas kartais ignoruoja.
Viena sekunde nukreiptas dėmesys greitkelyje kainuoja avarinį stabdymą — arba daugiau. Oranžinė lemputė šalia nėra dekoracija. Ji yra vieno automobilio sistema, kalbanti vienu metu dviem vairuotojams.
