„Greičio kalneliai žudo degalų sąnaudas” — tokią nuomonę vairuotojai kartoja forumuose jau dešimtmečius. Bet automobilių ekspertai sako kitaip: ne pats kalnelis švaisto degalus, o tai, ką vairuotojas daro prieš jį ir po jo.
Kai dyzelinas Lietuvoje gegužės viduryje, remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, peržengė 2 eurų ribą, kiekvienas nereikalingai sunaudotas litras tapo labiau juntamas. Šiame kontekste ekonomiškas vairavimas — jau ne mada, o skaičiavimas.
Greičio kalneliai: problema ne ten, kur ieško dauguma
Britų automobilių dalių tiekėjų LKQ Euro Car Parts ekspertai paaiškino principą, kurį daugelis vairuotojų intuityviai jaučia, bet retai sąmoningai taiko: greičiausiai degalus švaistoma ne ant paties kalnelio, o tarpuose tarp jų.
Logika paprasta. Prieš kalnelį — stabtelėjimas arba ryškus sulėtinimas. Po kalnelio — greitinimas atgal iki ankstesnio tempo. Tada vėl kitas kalnelis — ir viskas kartojasi. Kiekvienas toks ciklas reikalauja papildomo kuro. Ir ne tiek dėl paties kalnelio, kiek dėl to, kaip vairuotojas į jį reaguoja.
Ar tai reiškia, kad kalnelį reikia pervažiuoti 50 km/val.? Ne. Tai reiškia, kad tarpas tarp dviejų kalnelių — tai vieta, kur reikia pastovaus greičio, o ne greitinimo ir vėl stabdymo.
Kas iš tikrųjų vyksta su varikliu kiekvieno stabdymo metu
Kuro sąnaudos tiesiogiai susijusios su tuo, kiek energijos reikia automobiliui pagreitinti. Stabdymas — tai šios energijos iššvaistymas: ji virsta šiluma ir išsisklaido. Po kiekvieno stabdymo variklis turi tą energiją atkurti iš naujo — ir tai kainuoja.
Stabdymo dažnumas miesto sąlygomis padidina kuro sąnaudas, palyginti su tolygiu važiavimu, kelis kartus labiau nei bet koks greičio viršijimas. Daugelis iš mūsų tai darė nesusimąstydami: privažiuojame prie kalnelio 40 km/val., staigiai stabtelime iki 15, pervažiuojame, ir vėl greitinsimės iki 40. O kitą kalnelio jau matyti po 80 metrų.
Pastovaus greičio principas čia reiškia: jei leidžia situacija, artėk prie kalnelio sulėtindamas lėtai, o ne stabdydamas staiga. Jei tarp kalnelių 100 metrų — negreitink iki ribos. Pasirinktas greitis išlieka pastovus iki kito kalnelio.
Kiek tai realiai veikia kuro sąnaudas
Tikslaus skaičiaus be konkretaus automobilio ir maršruto pateikti neįmanoma — kuro sąnaudos priklauso nuo variklio darbinio tūrio, svorio ir vairavimo stiliaus. Tačiau bendras principas patvirtintas: ekonomiškas vairavimas — tinkamas padangų slėgis, pastovus greitis ir vengimas staigaus stabdymo — leidžia sutaupyti daugiau nei kelių centų kainų skirtumas tarp degalinių. Taip savo tyrimų duomenis apibendrina ir ekspertai.
Prie dabartinių kainų — benzinas apie 1,69 €/l, dyzelinas virš 2,00 €/l LEA duomenimis — net 0,5 litro sutaupymas per 100 km per metus sudarytų keliasdešimt eurų. Be papildomų išlaidų. Be lizingo. Be lojalumo kortelių.
Ir štai kur tas vairuotojo elgesys tarp kalnelių nustoja atrodyti kaip smulkmena.
Trys paprastos taisyklės, kurias galima taikyti nuo šiandien
Kelias pro greičio kalnelius dažniausiai yra gyvenamasis rajonas, vidinė gatvė ar pramoninis kvartalas. Vietovių, kur tokių kalnelių eina iš eilės po kelis, Lietuvos miestuose netrūksta — Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje jų skaičius pastaraisiais metais augo kartu su gyvenamaisiais rajonais.
Pirma: artėk prie kalnelio atleisdamas koją nuo akseleratoriaus anksti, o ne stabdydamas paskutinę sekundę. Variklis lėtėja be papildomo kuro.
Antra: Po kalnelio negreitink staigiai — leisk automobiliui palaipsniui įgyti tempą. Akseleratoriaus paspaudimas iki apačios po kalnelio yra brangiausia vieta visoje šioje situacijoje.
Trečia: jei žinai, kad po 80–100 metrų bus kitas kalnelis — negreitink. Pastovus žemas greitis šiame segmente yra ekonomiškesnis nei dvi greitinimo-stabdymo serijos.
Tai ne gudrybė ir ne „life hack”. Tai paprasčiausia fizika — ir ji veikia nepriklausomai nuo automobilio markės, variklio tipo ar kuro kainos.
Patikrinkite šį principą kitą kartą, kai važiuosite pro žinomus greičio kalnelius: stebėkite kuro sąnaudų rodiklį prietaisų skydelyje prieš ir po. Skirtumas gali nustebinti.
