Lenkijoje buvo planuota tris skirtingus mokesčius dyzeliniams ir benzininiams automobiliams — visi trys turėjo įsigalioti iki 2026 m. vidurio. Gegužės 15 dieną Europos Komisija oficialiai patvirtino jų panaikinimą. Daugiau nei 20 milijonų lenkų automobilių savininkų gali atsidusti.
Bet šis sprendimas — ne tik lenkų reikalas. Tai precedentas, rodantis, kaip ES šalys gali pakeisti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, ir klausimas, ar tai gali paveikti kitų valstybių — tarp jų ir Lietuvos — automobilių apmokestinimo trajektoriją.
Trys mokesčiai, kurių nebus: kas buvo planuota
Buvusios Lenkijos vyriausybės derybose su ES suformuotas Nacionalinis atkūrimo planas (KPO) įtvirtino tris atskirus mokesčius motorinėms transporto priemonėms. Pirmasis — kasmetinis mokestis už spalinių variklių automobilio turėjimą, mokamas kiekvienais metais. Antrasis — registracijos mokestis: kiekvieną kartą registruojant automobilį, atvežtą iš užsienio, reikėjo mokėti papildomą sumą. Trečiasis — mokestis įmonėms, kurių flotoje yra du ar daugiau automobilių su vidaus degimo varikliais.
Lenkijos viceministeris Janas Šyška paaiškino: „Buvo trys mokesčiai nuo vidaus degimo automobilių Krajowym Planie Odbudowy z woli poprzedniego rządu. Pirmasis — paprasčiausiai už dyzelinio ar benzininio automobilio turėjimą. Antrasis — registracijos mokestis. Trečiasis — įmonėms, turinčioms du ar daugiau automobilių flotoje. Nė vienas iš šių mokesčių neįsigalios.”
Terminas buvo aiškus: registracijos mokestis turėjo įsigalioti IV ketvirtyje 2024 m., kasmetinis mokestis — II ketvirtyje 2026 m. Tai yra — greitai.
Kaip Lenkija įtikino Komisiją: alternatyvos vietoj bausmės
ES neišbraukia mokesčių iš planų be pagrindo. Lenkijai grėsė iki 4 mlrd. eurų bauda, jei neįgyvendintų KPO įsipareigojimų. Todėl derybos truko metus — ir rezultatas pagrįstas alternatyva, ne paprastu atsisakymu.
Pirmasis precedentas jau buvo sukurtas anksčiau: 2024 m. KPO revizijos metu pavyko pakeisti kamieninį tikslą E4G — kasmetinį taršos mokestį — į elektromobilių pirkimo subsidijų programą NaszEauto, kurios pradinis biudžetas buvo 1,6 mlrd. zlotų. Logika paprasta: jei galutinis tikslas yra CO2 mažinimas, tai galima pasiekti ir skatinant elektrifikaciją, o ne baudžiant dyzelinio savininką.
Šį kartą alternatyva — 3 mlrd. zlotų investicijos į Lenkijos šilumos ūkį. Komisija sutiko. Mokesčiai — išbraukti.
Lietuva: kokie automobilių mokesčiai galioja dabar
Lietuva nėra Lenkija — ir jos KPO nebuvo tokių mokesčių planų. Tačiau lyginant sistemas, skirtumai ir panašumai matomi aiškiai.
Lietuvoje šiuo metu galioja taršos mokestis registracijos metu: dyzeliniams automobiliams nuo 13,50 iki 1 740 eurų, benzininiams nuo 9 iki 870 eurų, priklausomai nuo CO2 emisijų ir Euro standarto. Tai vienkartinis mokestis registruojant, o ne kasmetinis. Elektromobiliai atleidžiami, įkraunami hibridai su CO2 mažiau nei 50 g/km — moka perpus mažesnį tarifą.
Kasmetinio mokesčio už automobilio turėjimą Lietuvoje nėra. Tačiau nuo 2026 m. akcizai degalams didėja: benzinas — apie 0,06 €/l, dyzelinas — apie 0,04 €/l. Tai ne tiesioginė turto rinkliava, bet efektyviai padidina spalinių automobilių naudojimo išlaidas kasmet.
Ar ES eis toliau: kas gali keistis
Lenkijos atvejis rodo vieną svarbų principą: ES įsipareigojimai yra lankstūs, jei siūloma alternatyva, pasiekianti tą patį tikslą. Tai nereiškia, kad mokesčiai neįvyks — tai reiškia, kad forma gali keistis.
ES klimato tikslai 2030 ir 2035 metams lieka nepakitę. Tai reiškia, kad spaudimas mažinti spalinių automobilių kiekį — ir per mokesčius, ir per subsidijas, ir per infrastruktūrą — tęsis. Klausimas tik, kuri šalis pasirinks baudų kelią, o kuri — alternatyvų.
Redakcijos vertinimu, Lenkijos derybų sėkmė yra svarbus signalas: ES nėra nelanksčios biurokratijos monolitas, ir gerai pagrįsta alternatyva gali pakeisti planus, kurie atrodė nekeičiami. Lietuvai tai reiškia, kad diskusija apie automobilių apmokestinimą — ne ateities klausimas, o dabartinis politinis pasirinkimas. Registracijos taršos mokestis jau veikia. Ar atsiras kasmetinis — priklausys ne tik nuo Briuselio, bet ir nuo to, kaip vyriausybė pagrįs savo alternatyvą.
