Įlipote į tarpmiestinį autobusą, pasiėmėte telefoną ir net nepagalvojote apie saugos diržą. Tai — įprastas scenarijus. Tačiau jei autobuse diržai įrengti, o jūs jų nesisegite, pareigūnas turi teisę surašyti baudos protokolą. Ne vairuotojui. Jums asmeniškai.
Taisyklė paprasta, bet taikoma nevienodai skirtinguose autobusuose — ir būtent dėl to daugelis klysta.
Esminis principas: diržas privalomas tik jei įrengtas
Kelių eismo taisyklių 202 punktas numato: važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais — privalu juos užsisegti. Tai galioja ne tik automobiliams. Autobusams — taip pat.
Bet čia yra svarbi detalė: taisyklė taikoma tik tada, kai diržai fiziškai įrengti. Jei autobuse diržų nėra — negalima reikalauti, kad segėtumėte tai, ko nėra. Ir būtent tai paaiškina skirtumą tarp autobuso tipų.
Tarpmiestinis autobusas: diržai įrengti — segėjimas privalomas
Tolimojo susisiekimo autobusai — „FlixBus”, „Lux Express”, „Ecolines” ir kiti — pagal ES reikalavimus privalo turėti saugos diržus kiekvienoje sėdynėje. ES direktyva, įsigaliojusi 2004 m., nustatė: visi nauji autobusai, skirti tolimojo susisiekimo maršrutams, privalo būti aprūpinti diržais.
Tai reiškia: tarpmiestiniame autobuse saugos diržas privalomas. Nesegėjimas — pažeidimas pagal ANK 432 str. Bauda keleiviui: 30–50 eurų (pirmas pažeidimas), 60–90 eurų (pakartotinis).
KET taip pat nustato vairuotojo pareigą: jei prie sėdynės nėra informacinio ženklo „Užsisek saugos diržą”, vairuotojas prieš išvykimą privalo žodžiu informuoti keleivius apie šį reikalavimą. Ar tai daroma — kitas klausimas. Bet keleivio pareiga segėti nuo vairuotojo perspėjimo nepriklauso.
„FlixBus” užsakymu atlikta apklausa rodo: 19 proc. Lietuvos keleivių tarpmiestiniuose autobusuose niekada nesega diržų — didžiausias rodiklis tarp Baltijos šalių. Estijoje — tik 9 proc. Ir tik 20 proc. lietuvių diržą sega visada. Tai ne statistinis smulkmenų klausimas — tai realus pažeidimų mastas.
Miesto autobusas: kodėl čia situacija kitokia
Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos miesto autobusai diržų neturi — ir tai nėra atsitiktinumas. Miesto maršrutų autobusams ES reikalavimai leidžia diržų nemontuoti dėl dažnų sustojimų, stovinčių keleivių ir trumpų atstumų specifikos.
Kadangi diržų fiziškai nėra — KET 202 punkto taisyklė netaikoma. Miesto autobuse saugos diržo segėti nereikalaujama ne todėl, kad taisyklės neveikia, o todėl, kad nėra ko segėti.
Tačiau tai nereiškia, kad saugumas miesto autobuse nereikšmingas — greito stabdymo metu stovintys ar sėdintys keleiviai be diržų patiria didesnę riziką. Tai fizikos, ne teisės klausimas.
Mokyklinis autobusas: griežčiausi reikalavimai
Mokykliniai autobusai Lietuvoje — geltonos spalvos transporto priemonės su specialiu ženklu — patenka į atskirą kategoriją. Jiems taikomi papildomi reikalavimai: diržai privalo būti įrengti, ir jų naudojimas vaikams privalomas.
Vaikų vežimo atveju atsakomybė pasiskirsto kitaip nei suaugusiųjų: vairuotojas atsako už tai, kad vaikai būtų prisegti. Jei vaikas nesusegtas — bauda gali tekti ne vaikui, o vairuotojui arba organizacijai, organizuojančiai vežimą. Tai griežtesnė atsakomybės schema nei įprasto tarpmiestinio autobuso atveju.
Ką tai reiškia praktiškai: trys situacijos
Pirma: sėdite „FlixBus” autobuse iš Vilniaus į Rygą — diržas privalomas, nesegėjimas yra pažeidimas pagal ANK 432 str.
Antra: važiuojate Vilniaus 1G autobusu — diržų nėra, taisyklė netaikoma, pažeidimo nėra.
Trečia: vaikas vežamas mokykliniu autobusu — diržai įrengti ir privalomi, atsakomybė už jų naudojimą — vairuotojo ir organizatorių.
Prieš ilgą kelionę tarpmiestiniame autobuse — patikrinkite, ar sėdynėje yra diržas. Jei įrengtas, segėkite. Ne dėl baudos tikimybės, o dėl to, kad avarijos atveju diržas veikia vienodai tiek automobilyje, tiek autobuse.
