Jei šią vasarą planuojate kelionę per kaimyninę šalį – per Lenkiją – reikia žinoti vieną dalyką: sulėtinti prie kameros ir vėl greitinti po jos nebėra strategija. Ji niekada ir neveikė vidutinio greičio matavimo ruožuose, tačiau tokių ruožų kasdien daugėja. Vien per pastarąją savaitę jų atsirado dar 10.
10 naujų ruožų per savaitę, 97 km po priežiūra
Birželio 23–30 dienomis Lenkijoje aktyvuoti 10 naujų vidutinio greičio matavimo ruožų, kurie kartu apima beveik 97,7 km kelių. Nauji įrenginiai įrengti greitkeliuose A1, A4 ir greitkeliuose S5, S6, S8, S19, taip pat nacionaliniame kelyje DK81. Greičio limitai kontroliuojamose zonose – nuo 70 km/val. vietos keliuose iki 140 km/val. automobilių magistralėse.
Tai ne atskiras projektas – tai nuoseklus CANARD sistemos plėtimas. Baigus dabartinę plėtrą, Lenkijoje veiks 731 greičio kontrolės įrenginys: klasikiniai fotoradarai, vidutinio greičio matuokliai ir RedLight sistemos sankryžose. Palyginti su 2025 metų pabaiga – tai 127 papildomi stebėjimo taškai.
Kodėl sulėtinimas prie kameros nebeveikia
Klasikinis fotoradaras fiksuoja greitį vienoje konkrečioje vietoje. Vidutinio greičio matavimo sistema veikia kitaip: pirmoji kamera fiksuoja transporto priemonės įvažiavimo laiką į kontroliuojamą ruožą, antroji – išvažiavimo. Iš laiko skirtumo ir ruožo ilgio sistema apskaičiuoja vidutinį greitį. Sulėtinsite prie kameros – ta sekundė nesumažins vidurkio 18 ar 19 kilometrų ruože.
Lenkijos kelių transporto inspekcija (GITD) paskelbė: vien per 2026 metų pirmąjį ketvirtį CANARD sistema užfiksavo daugiau nei 344 400 greičio viršijimo atvejų. Metais anksčiau tas pats laikotarpis davė 266 700 pažeidimų – augimas siekia apie 29 %. Rekordas teko S2 greitkelio ruožui prie Varšuvos: 25 058 pažeidimai per tris mėnesius – viename ruože.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lenkija yra vienas dažniausių tranzitinių ir vasaros kelionių koridorių Lietuvos vairuotojams – tiek keliaujant automobiliu į Vakarus, tiek Lietuvos transporto įmonėms vežant krovinius. Vidutinio greičio kontrolė Lenkijoje veikia pagal tą pačią logiką kaip ir Lietuvoje: sistema skaičiuoja vidurkį, o ne momentinį greitį.
Svarbi praktinė detalė: kamerų lokacijos skelbiamos viešai – tiek CANARD svetainėje, tiek navigacijos programose. Tačiau žinoti kamerą ir vairuoti pagal ją – du skirtingi dalykai. Vidutinio greičio ruože reikia stebėti vidurkį nuo pat įvažiavimo, o ne tik sumažinti greitį prieš išvažiuodami.
Kaimyninėje šalyje sistema auga. Vasaros kelionės metu tikimybė, kad jūsų maršrute bus bent vienas vidutinio greičio ruožas, jau yra aukšta – o po šios savaitės plėtros ji tapo dar aukštesnė.
