Važiuoji šaligatviu. Iš šono riedantis nuomojamas elektrinis paspirtukas atsimuša į tave — vairuotojas nubėga, paspirtukas lieka gulėti. Kas atlygins žalą? Pagal dabartines taisykles — vargu. Šią spragą Vokietija dabar ryžtasi uždaryti.
Kodėl nukentėję nuo paspirtukų lieka be kompensacijos
Vokietijos teisingumo ministerija tai vadina teisine spraga. Pagal galiojančias taisykles nukentėjęs nuo paspirtuko asmuo privalo įrodyti, kad vairuotojas buvo kaltas — o tai neįmanoma, kai vairuotojas nenustatytas arba dingęs. Nuomos bendrovė teisinės atsakomybės vengia: ji tik išnuomojo transporto priemonę.
Naujasis įstatymo projektas keičia šią logiką iš esmės. Lime, Bolt ir kitos nuomos operatorės būtų laikomos tiesiogiai atsakingomis kaip transporto priemonių savininkės — nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas buvo kaltas. Vairuotojas, savo ruožtu, laikomas kaltu, kol neįrodo priešingai.
Reguliavimas apimtų ne tik susidūrimų žalos atlyginimą, bet ir atvejus, kai palikti paspirtukai blokuoja šaligatvį ir sukelia eismo problemas. Taisyklė galioja paspirtukams ir kai kuriemssavibalanso įrenginiams, bet ne elektriniams dviračiams.
Rinka auga greičiau nei taisyklės
Vokietijos draudikų asociacijos duomenimis, nuo 2020 iki 2023 metų apdrausto paspirtukų skaičius šalyje išaugo daugiau nei penkis kartus — nuo 180 000 iki 990 000 vienetų. Nuomos paspirtukai sudarė maždaug penktadalį apdrausto parko, tačiau su jais susiję reikalavimai sudarė apie 40 % visų išmokų.
Žalos reikalavimų skaičius šoktelėjo nuo 1 150 atvejų 2020 metais iki 5 000 atvejų 2024 metais. Toks augimas — keturiskart per ketverius metus — aiškiai rodo, kad savanoriška atsakomybė neveikia. Ar stebina, kad ministerija nusprendė eiti kitu keliu?
ES miestuose paspirtukų verslas jau traukiasi
Vokietija nėra vieniša. Paryžius nuomos paslaugas nutraukė dar 2023 metais po viešo balsavimo. Madridas 2024-aisiais atšaukė operatorių licencijas dėl nekontroliuojamo vairavimo ir parkavimo. Praha išvijo dalijimosi paspirtukus iš gatvių šių metų sausį, Briuselis tai planuoja padaryti 2027 metų sausį.
Atkreipk dėmesį: tai ne draudimai dėl žalingumo aplinkai. Tai praktiniai sprendimai po to, kai nuomos modelis nepajėgė susitvarkyti su savo paties keliamais padariniais — avarijomis, šaligatviais užkimštais paspirtukais, nelaimingais atsitikimais su nepažintais vairuotojais.
Tuo pačiu metu fiksuojamas ir baterijos gaisrų klausimas: valdžios institucijos perspėjo, kad ličio jonų akumuliatoriai, pažeisti arba netinkamai krauti, gali sukelti rimtus gaisrus. Tai dar vienas reguliavimo dėmuo, kuris ateityje gali papildyti atsakomybės grandinę.
Lietuvoje — kita situacija, bet ne be klausimų
Lietuva nuo 2026 m. sausio 1 d. įvedė privalomą šalmą visiems paspirtukų vairuotojams, o nuomos operatoriai privalo šalmą suteikti klientui. Tai — saugos žingsnis, bet ne atsakomybės modelio pokytis. Jei nuomojamas paspirtukas sumuša pėsčiąjį ir vairuotojas nenustatytas, teisinė padėtis Lietuvoje išlieka panaši į tą, kurią Vokietija dabar keičia.
Šiuo metu Seime svarstomos pataisos, kurios leistų savivaldybių pareigūnams stabdyti paspirtukų vairuotojus ir surašyti protokolus — projektas pateiktas birželio pabaigoje ir tikimasi jį priimti lapkritį. Tai pagerina kontrolę, bet atsakomybės klausimo dėl anoniminio vairuotojo neišsprendžia.
Redakcijos vertinimu, Vokietijos modelis — kuriame nuomos bendrovė atsako kaip savininkas — yra logiškas: kas gauna pajamas iš parko eksploatacijos, tas turėtų prisiimti ir riziką. Lietuvoje ši diskusija dar neprasidėjo.
Ką tai reiškia nukentėjusiems
Kol kas praktinė rekomendacija ta pati, su kokia susiduria nukentėję bet kurioje ES šalyje be atsakomybės reformos: fiksuoti incidentą vietoje (nuotrauka, paspirtuko QR kodas), kviesti policiją, kreiptis į nuomos bendrovę tiesiogiai — ir tikėtis, kad šie žingsniai bus pakankami. Dažnai — nėra.
Jei Vokietijos įstatymas bus priimtas ir parodys rezultatus, jis gali tapti ES modeliu. Belgija, Čekija jau ėmėsi drastiškų priemonių. Lietuva, kol kas, stebi.
