Lietuvos vairuotojas, važiuojantis vidutinio greičio ruožu, žino įprastą taktiką: sulėtinti prieš kontrolinį tašką, po jo — vėl pagreitinti. Kartais tai veikia, kartais ne, priklausomai nuo ruožo ilgio ir tolerancijos. Italijoje, važiuojant į pietus greitkeliais, tas pats triukas gali baigtis nusivylimu. Sistema, pavadinta „Tutor”, jau du dešimtmečius mokosi atpažinti būtent tokį elgesį — ir naujausia jos versija, „Tutor 3.0″, šį triuką praktiškai neutralizavo.
Kas yra „Tutor” ir kodėl jis toks pavadintas
„Tutor” — lotyniškas žodis, reiškiantis mokytoją ar korepetitorių. Sistema veikia nuo 2004 m. ir buvo sukurta būtent tam, kad išmokytų italų vairuotojus laikytis greičio ribų. Šiandien ji stebi daugiau nei 2 500 km Italijos kelių, daugiausia greitkeliuose.
Rezultatai — įspūdingi. Pirmaisiais sistemos veikimo metais mirtingumas ruožuose, kuriuose ji buvo įrengta, krito 56 proc. Šiandien — daugiau nei 80 proc., palyginti su laikotarpiu iki „Tutor” įrengimo.
Kodėl senos gudrybės nebeveikia
Klasikinis vidutinio greičio matavimo principas paprastas: viena kamera fiksuoja įvažiavimą į ruožą, kita — išvažiavimą. Iš atstumo ir laiko apskaičiuojamas vidutinis greitis. Klasikinė vairuotojų taktika — sustoti ar sulėtinti prieš pat išvažiavimo kamerą, kad vidurkis „atsigautų”.
„Tutor 3.0″ šią spragą uždarė. Sistema papildyta papildomais jutikliais, matavimo įrenginiais ir kameromis, kurios kontroliuoja automobilius ne tik prie pačių portalų, bet ir tarp jų. Bandymas išvažiuoti iš ruožo anksčiau laiko arba sustoti pakelyje jau nebegarantuoja išvengti baudos — sistema tai fiksuoja atskirai.
Prieš du dešimtmečius prie Italijos greitkelių mokėjimo postų buvo įprasta matyti sustojusius automobilius — vairuotojai laukdavo, kol vidutinis greitis „nukris” iki priimtino lygio. Šiandien tai jau nebeveikia taip paprastai.
Kas dar, be greičio, yra kontroliuojama
„Tutor 3.0″ atskiruose ruožuose gali stebėti gerokai daugiau nei vidutinį greitį:
- Momentinius greičio viršijimus konkrečiame taške
- Netinkamus atstumus tarp automobilių
- Neteisingus juostų keitimus ir lenkimo manevrus (pavyzdžiui, ruožuose, kur sunkvežimiams lenkti draudžiama)
- Leistinos bendros masės viršijimą
- Nepagrįstą važiavimą avariniu juostos ruožu
- Nepagrįstą sustojimą kelyje
Sistema taip pat atskiria transporto priemonių tipus — lengvuosius automobilius, sunkvežimius, autobusus, motociklus ir junginius su priekabomis — kiekvienai grupei taikydama atitinkamas ribas.
Naktinis metas — didesnė bauda
„Tutor” veikia visą parą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tai svarbu, nes Italijoje rimtų kelių eismo pažeidimų baudos naktį (nuo 22:00 iki 7:00) yra 30 proc. didesnės nei standartinis tarifas dienos metu.
Ar tai reiškia, kad naktinė kelionė per Italiją rizikingesnė? Statistiškai — taip, bent jau finansiškai.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams, keliaujantiems į Italiją
Lietuvos vairuotojai, vykstantys automobiliu atostogų į Italiją per Vokietiją ir Austriją arba per Slovėniją, dažniausiai patenka į kelius, kuriuose veikia bent dalis „Tutor” tinklo. Skirtumas nuo Lietuvos vidutinio greičio matuoklių sistemos (kurioje veikia 134 tokie ruožai) — italų sistema yra techniškai pažangesnė ir sunkiau apeinama.
Praktinis patarimas nesikeičia nei Lietuvoje, nei Italijoje: vidutinio greičio kontrolė matuoja elgesį per visą ruožą, ne vieną tašką. Sulėtinti prieš kamerą ir pagreitinti po jos — nesudėtinga taktika, kuri Lietuvoje veikia tik iš dalies, o Italijos naujausioje sistemoje — praktiškai nebeveikia visai.
Baudos Italijoje už vidutinio greičio pažeidimus priklauso nuo viršijimo dydžio ir gali siekti kelis šimtus eurų, o rimtais atvejais — su teisių atėmimu. Prieš kelionę verta atsiminti: kuo ilgesnis kelionės ruožas per Italiją, tuo didesnė tikimybė patekti į „Tutor” stebimą atkarpą.
