Vairuotojas, sulaukęs 800 eurų baudos, teisės vairuoti atėmimo šešiems mėnesiams ir draudimo vairuoti be antialkoholinio užrakto dvylikai mėnesių, nusprendė skųstis. Prašė sutrumpinti bausmę iki trijų mėnesių ir panaikinti draudimą dėl užrakto. Apylinkės teismas draudimą iš tiesų panaikino – bet kartu teisės vairuoti atėmimo terminą pailgino nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Vietoj lengvatos žmogus gavo dvigubai griežtesnę bausmę.
Ar tai iš viso teisėta? Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas sako – ne.
Ką garantuoja non reformatio in peius principas
ANK 566 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas grindžiamas keliais esminiais principais – tarp jų ir draudimu bloginti asmens padėtį vien dėl to, kad jis apskundė priimtą sprendimą. Lotyniškai šis principas vadinamas non reformatio in peius.
„Non reformatio in peius principas užtikrina, kad asmuo galėtų laisvai pasinaudoti teise apskųsti, jo nuomone, neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Vien dėl to, kad asmuo pateikė skundą, jo teisinė padėtis negali būti pabloginama“, – pažymi advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Domantas Velykis.
Kada bausmė vis dėlto gali būti griežtesnė
Draudimas nėra absoliutus. Pirmosios instancijos teismas gali pabloginti asmens padėtį tik tuo atveju, jei skundą pateikė nukentėjusysis. Apeliacinėje instancijoje tai galima padaryti tik tuomet, kai skundą pateikė institucija, priėmusi nutarimą ne teismo tvarka, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, arba nukentėjusysis.
Kitaip tariant – jeigu sprendimą skundžia tik pats nubaustasis, teismas negali vien dėl to paskirti griežtesnės nuobaudos. Jei skundą pateikia ir kita pusė, situacija pasikeičia iš esmės.
Ką tiksliai lygina teismas
Vertinant, ar principas pažeistas, lyginama ne teorinė galimybė priimti kitokį sprendimą, o realūs priimti procesiniai sprendimai. Analizuojama, ar naujasis sprendimas labiau suvaržo asmens teises, nustato papildomas pareigas, numato griežtesnę atsakomybę, paskiria griežtesnę nuobaudą, pripažįsta kaltu asmenį, kurio byla buvo nutraukta, ar priteisia didesnį žalos atlyginimą.
Kaip pabrėžia D. Velykis, vien prielaidos, kad situacija galėjo būti blogesnė, nepakanka – pažeidimas turi būti nustatytas realiai, lyginant konkrečius priimtus sprendimus.
LAT byla: kai vienas apribojimas panaikintas, o kitas – sugriežtintas
Būtent tokia situacija atsitiko minėtoje byloje. Apylinkės teismas panaikino draudimą vairuoti automobilius be antialkoholinio užrakto – bet kartu teisės vairuoti atėmimo terminą pailgino iki dvylikos mėnesių. Apygardos teismas šį sprendimą paliko galioti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byla buvo nagrinėjama tik pagal paties nubausto asmens skundą, todėl teismas neturėjo teisės jo padėties bloginti. Nors viena priemonė buvo panaikinta, teisės vairuoti atėmimo termino pailginimas iki dvylikos mėnesių faktiškai reiškė griežtesnį teisių suvaržymą. LAT pripažino, kad principas buvo pažeistas, ir panaikino tiek apylinkės, tiek apygardos teismų sprendimus.
„Ši nutartis dar kartą patvirtina, kad teisė apskųsti sprendimą negali tapti rizika sulaukti griežtesnių pasekmių. Tai viena svarbiausių procesinių garantijų, užtikrinančių asmens teisę į veiksmingą gynybą“, – apibendrina D. Velykis.
Prieš paduodami skundą dėl baudos ar teisės vairuoti atėmimo, patikrinkite bent tai: ar sprendimą gali skųsti ir kita pusė – nukentėjusysis ar institucija. Jei taip, rezultatas gali būti ne toks, kokio tikitės. O jeigu skundžiatės vienas – bijoti nėra ko.
