Aplenki dviratininką ankštoje gatvelėje, žvilgtelėji į veidrodėlį – ir supranti, kad tarpas buvo mažesnis, nei norėtųsi. Toks epizodas kasdien pasikartoja tūkstančiuose Lietuvos kelių, o naujas „Swedbank“ draudimo bendrovės tyrimas rodo, kad įtampa tarp vairuotojų ir dviratininkų niekur nedingo – ji tiesiog tapo įprasta eismo dalimi.
Ką atskleidė tyrimas
Apklausus 1025 vairuojančius respondentus paaiškėjo, kad kas penktas vairuotojas dviratininkus vis dar laiko ne lygiaverčiais eismo dalyviais, o papildoma kliūtimi kelyje. 27 proc. yra tekę staigiai stabdyti ar manevruoti dėl dviratininko veiksmų, 26 proc. susidūrė su situacija, kai dviratininkas važiavo netinkama kelio puse, o 12 proc. pripažįsta turėję tiesioginį konfliktą su dviratininku.
Skaičiai iš „Swedbank“ draudimo statistikos tai patvirtina ir pinigine išraiška: pernai fiksuota 18 su dviračiais susijusių žalų, o klientams išmokėta virš 47 tūkst. eurų. Vidutinė KASKO išmoka siekė 1915 eur., o pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą – 4119 eurų, kai kuriais atvejais viršijant 10 tūkst. eurų, kai prisideda gydymo išlaidos ir neturtinės žalos atlyginimas.
Kodėl beveik pusė vairuotojų jaučiasi nesaugiai
43 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad važiuodami šalia dviratininkų jaučiasi nesaugiai. 41 proc. nurodė, jog dviratininkas staigiai kirto kelią ar perėją, priversdamas stabdyti, o 32 proc. teigė, kad dviratininkas buvo sunkiai pastebimas – tamsoje be atšvaitų ar žibintų. Bet ar tai reiškia, kad problema tik dviratininkų pusėje? Tyrimo duomenys rodo ką kita.
Kiek vietos vairuotojas privalo palikti pagal KET
Pagal Kelių eismo taisyklių 126 punktą, lenkdamas ar apvažiuodamas dviratininką vairuotojas privalo palikti ne mažesnį kaip 1 m šoninį atstumą, kai važiuoja ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, ir ne mažesnį kaip 1,5 m atstumą, kai greitis viršija 50 km/h. 74 proc. vairuotojų teigia šio reikalavimo laikąsi, tačiau beveik kas penktas pripažįsta lenkiantis mažesniu atstumu arba apie jį apskritai negalvojantis.
Vairuotojai pripažįsta ir savo klaidas
Šalia dviratininkų problemos vairuotojai neslepia ir kitų nusižengimų: 29 proc. per pastaruosius metus viršijo leistiną greitį, 12 proc. naudojosi telefonu be laisvų rankų įrangos, 11 proc. sukdami neparodė posūkio signalo. Kitaip tariant – kaltinti vien dviratininkus būtų patogu, bet nesąžininga. Rinkodaros šūkiuose eismo kultūra atrodo tobula. Realybėje kiekvienas vairuotojas turi bent po vieną įprotį, kurio geriau nepasakotų policijai.
Ką daryti abiem pusėms
„Swedbank“ draudimo bendrovės atstovas Laimonas Garbenčius pabrėžia, kad automobilio vairuotoją saugo kėbulas, o dviratininkas eisme yra gerokai pažeidžiamesnis – todėl atsakomybė natūraliai krenta ant stipresniosios pusės. Prieš lenkdami sumažinkite greitį ties perėjomis, sankryžomis ir kiemų išvažiavimais, palikite bent 1–1,5 m šoninį atstumą ir nesitikėkite, kad dviratininkas visada elgsis nuspėjamai. Dviratininkams tai reiškia tą patį iš kitos pusės: matomumas tamsiu paros metu ir aiškūs manevrai sumažina riziką kur kas labiau nei bet kokia diskusija, kas kam kaltas.
