Vien pernai Lenkijoje per vidutinio greičio matavimo ruožus praėjo pusė milijono greitį viršijusių vairuotojų nuotraukų. Bauda pasiekė mažiau nei pusę jų. Ir tai – dar geresnis rezultatas nei šiais metais. Sistema, į kurią investuota dešimtys milijonų zlotų, turi spragą, kurios pati Lenkijos Infrastruktūros ministerija nebeslepia.
Skaičiai, kurie atskleidžia spragos mastą
2025 metais Lenkijoje vidutinio greičio matuokliai užfiksavo 470 500 leistino greičio viršijimo atvejų, tačiau per visus metus dėl to skirta tik 227 681 bauda – vos apie 48 proc. atvejų. Šių metų pirmasis pusmetis rodo dar prastesnį rezultatą: 111 matavimo ruožų Lenkijos keliuose užfiksavo 384 000 pažeidimų, o baudų išrašyta tiksliai 116 001 – tai reiškia, kad viena bauda tenka trims užfiksuotiems viršijimams.
Kodėl tiek daug nuotraukų lieka be pasekmių
Priežasčių kelios. Pirma, senaties terminai: pagal Lenkijos teisę pažeidimo baudžiamumas nutrūksta praėjus metams nuo padarymo, jei tyrimas nepradėtas, arba trejiems metams, jei tyrimas jau vyksta. Tai reiškia, kad tarp pernai skirtų baudų yra ir 2023–2024 metų pažeidimų – dalis „praėjusių metų“ statistikos iš tikrųjų yra sena. Antra, žmogiškieji ištekliai tiesiog neatlaiko apkrovos: Lenkijos Kelių transporto inspekcijoje nuotraukas apdoroja vos kelios dešimtys darbuotojų, nors vien šių metų pirmajame pusmetyje sistema užfiksavo daugiau nei 825 000 pažeidimų. Vasaros metu, kai dalis darbuotojų išeina atostogų, situacija tampa dar sudėtingesnė – institucija priversta laikinai perkelti darbuotojus prie kanceliarinio darbo, kad pažeidimams nesueitų senaties terminas.
Motociklininkų spraga – dar akivaizdesnė
Bet ar tai reiškia, kad visi pažeidėjai turi vienodą tikimybę likti nenubausti? Ne – vienai vairuotojų grupei rizika kone lygi nuliui. Lenkijos sistema pažeidėją identifikuoja pagal priekinio valstybinio numerio nuotrauką. Motociklai Lenkijoje priekinio numerio neturi – todėl greičio matavimo ruožai motociklininkų pažeidimų praktiškai net nenagrinėja, nepaisant to, kad kiekvienas naujas įrenginys kainavo apie du milijonus zlotų. Skirtumas matomas ir konkrečiuose duomenyse: viename Varšuvos gatvės ruože per pusmetį užfiksuota 410 greitį viršijusių automobilių ir tik 13 motociklų, kitame – 708 automobiliai ir vos 18 motociklų.
Bet ar tai reiškia, kad motociklininkai amžinai liks nepastebimi? Ne – naujausi Lenkijoje montuojami stacionarūs greičio matuokliai jau turi dvi kameras, fotografuojančias ir priekį, ir galą, kur motociklui privaloma turėti numerį. Technologija tobulėja kasmet, o tai, kad šiandien sistema motociklininkų nemato, nereiškia, kad taip bus ir po kelerių metų.
Kokie pokyčiai planuojami
Lenkijos ministerijos tikslas – pasiekti, kad bent pusė užfiksuotų pažeidimų baigtųsi realia bauda. 2025 m. faktinis rodiklis vidutinio greičio sistemoms siekė tik 38 proc., stacionariems greičio matuokliams – 53 proc., o raudono signalo fiksavimo sistemoms – 49,6 proc. Naujas Lenkijos įstatymas, planuojamas priimti trečią šių metų ketvirtį, numato, kad automobilio savininkas privalės nustatyti, kas vairavo pažeidimo metu, ir gauti iš to asmens raštišką sutikimą būti nubaustam. Papildomai kuriama transporto priemonių, kurių baudos neišieškotos, duomenų bazė – tokiu atveju bus galima sulaikyti registracijos liudijimą arba, jei automobilis registruotas užsienyje, jį nuvežti į saugojimo aikštelę savininko sąskaita. Nuo šių pasekmių bus galima išvengti sumokėjus baudos dydžio užstatą.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 134 vidutinio greičio matavimo sistemos ir 78 momentiniai matuokliai – iš viso 212 įrenginių, o baudos pagal ANK 416 straipsnį skiriamos automatiškai, nepriklausomai nuo to, kuris prietaisas pažeidimą užfiksavo. Ir kol sistema Lenkijoje tobulėja, verta atkreipti dėmesį ir į mūsų pačių kelius: viešai skelbiamų duomenų apie tai, ar Lietuvos sistemos turi panašią motociklininkų atpažinimo spragą, kol kas nėra – tačiau principas, pagal kurį identifikacija priklauso nuo valstybinio numerio nuotraukos, iš esmės tas pats visose panašiose sistemose Europoje.
