Įvažiavus į sankryžą pagal leidžiamą signalą, galima ją baigti pravažiuoti nepaisant to, koks signalas dega išvažiuojant. Šią taisyklę žino dauguma vairuotojų. Bet vienas kelio ženklas ją visiškai apverčia – ir apie tai žino kur kas mažiau vairuotojų.
Pagrindinė taisyklė – KET 162 punktas
Kelių eismo taisyklių 162 punktas nustato: vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: jei įvažiavote degant žaliai, bet sankryžoje įstrigote dėl intensyvaus eismo ir išvažiuojate jau degant raudonam signalui – tai nėra pažeidimas. Jūsų pareiga tokiu atveju – saugiai baigti pravažiuoti sankryžą, o kiti vairuotojai privalo duoti kelią.
Išimtis, kuri viską keičia
Bet ar ši taisyklė galioja visose sankryžose vienodai? Ne. Tas pats 162 punktas turi antrą sakinį, kuris didelėse, sudėtingose sankryžose viską apverčia: jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija arba „Stop” linijos žymėjimas ant kelio, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo atskirai.
Kodėl tai svarbu? Didelės sankryžos kartais turi ne vieną, o kelis šviesoforus vidinėse juostose – pavyzdžiui, kai sankryža kertama dviem etapais su tarpine stovėjimo zona. Tokiose vietose „įvažiavau žaliai – važiuoju iki galo” logika nebeveikia: prie kiekvieno vidinio šviesoforo su „Stop“ linija reikia sustoti iš naujo, jei ten dega raudonas signalas. Vairuotojas, kuris pravažiuoja tokį vidinį šviesoforą raudonai, remdamasis tuo, kad į sankryžą įvažiavo žaliai, padaro pažeidimą.
Kaip atpažinti tokią sankryžą
Signalas paprastas – ieškokite „Stop“ linijos ženklo (baltas užrašas „STOP” ant mėlyno fono su balta linija) arba plačios skersinės baltos linijos ant kelio prieš vidinį šviesoforą. Jei jų yra, tai reiškia, kad kiekvienas šviesoforas šioje sankryžoje veikia kaip savarankiškas – ne kaip vieno didelio įvažiavimo dalis. Tokiose sankryžose įprotis „žiūriu tik į pirmą šviesoforą” gali kainuoti brangiai.
Kiek kainuoja klaida
Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Nuo 2025 m. tokių pažeidimų kontrolė Lietuvoje sustiprėjo – prie daugelio šviesoforų sumontuotos automatinės kameros fiksuoja „Stop” linijos kirtimą degant raudonam signalui nepriklausomai nuo paros meto, o baudos automobilio savininkui išsiunčiamos per kelias savaites.
Ką iš to reikėtų įsidėmėti
Taisyklė, kurią verta turėti galvoje kiekvienoje didelėje sankryžoje: įvažiavimo signalas suteikia teisę baigti pravažiuoti tik tuo atveju, jei kelyje nėra vidinių „Stop“ linijų. Jei jos yra – kiekvienas šviesoforas savarankiškas, ir prie kiekvieno galioja jo paties signalas. Prieš įvažiuodami į nepažįstamą sudėtingą sankryžą, verta 2 sekundes žvilgtelėti, ar viduryje nėra dar vieno šviesoforo su „Stop” žyma – tai pigiau nei bet kuris kitas šio straipsnio scenarijus.