Nuo 2025 m. gruodžio 29 d. Prancūzijoje pasikeitė greičio viršijimo teisinis statusas. Iki tol pirmasis bent 50 km/h viršijimas buvo baudžiamas kaip 5-osios klasės nusižengimas – nusikaltimu jis tapdavo tik pakartojus pažeidimą. Dabar užtenka vieno karto.
Pokytis įtvirtintas 2025 m. liepos 9 d. įstatyme, kuriuo įvesta kelių eismo nužudymo (homicide routier) sąvoka ir sugriežtinta kova su eismo smurtu. Nuo gruodžio pabaigos kiekvienas vairuotojas, sustabdytas viršijęs greitį bent 50 km/h virš leistinos ribos, iš karto padaro nusikaltimą – ne administracinį nusižengimą.
Kas laukia sustabdyto vairuotojo
Pareigūnai gali iš karto paimti vairuotojo pažymėjimą vietoje. Vairuotojui gresia iki trijų mėnesių laisvės atėmimo ir iki 3 750 eurų bauda – tai maksimalios įstatymo numatytos sankcijos, kurių taikymas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių.
Nusikaltimas taip pat reiškia automatinį šešių taškų nurašymą iš pažymėjimo. Teisėjas gali skirti teisės vairuoti sustabdymą iki trejų metų arba net panaikinimą su draudimu perlaikyti egzaminus tą patį laikotarpį. Jei automobilis priklauso pačiam vairuotojui, jis gali būti sulaikytas arba net konfiskuotas.
Kodėl griežtinama būtent dabar
Pokytis įvyksta itin didelio greičio viršijimo atvejų skaičiui sparčiai augant. 2024 m. Prancūzijoje užfiksuota 63 217 atvejų, kai greitis viršytas bent 50 km/h – tai 69 % daugiau nei 2017 m.
Ne visi automatiškai atsiduria teisme
Svarbu suprasti: nusikalstamos veikos statusas nereiškia, kad kiekvienas vairuotojas bus teisiamas teisme. Daugeliu atvejų siūloma supaprastinta baudžiamoji bauda (amende forfaitaire délictuelle) – jos dydis 300 eurų, sumažinamas iki 250 eurų sumokėjus greitai, arba padidinamas iki 600 eurų vėluojant. Sumokėjus šią baudą, baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas ir teismo posėdis nerengiamas.
Jei vairuotojas atsisako šios supaprastintos procedūros, byla nagrinėjama baudžiamajame teisme, kompetentingame nagrinėti nusikaltimus.
50 km/h riba skaičiuojama nuo užfiksuoto greičio, atėmus techninę matuoklio paklaidą – 5 km/h greičiui iki 100 km/h, o virš to – 5 %. Taigi 140 km/h užfiksuotas greitis oficialiai įskaičiuojamas kaip 133 km/h. Viršijimas nuo 40 iki 49 km/h lieka 4-osios klasės nusižengimu su 135 eurų bauda ir keturių taškų nuėmimu – riba tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės išlieka griežtai ties 50 km/h.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Lietuvoje toks pat viršijimas – daugiau nei 50 km/h virš leistino greičio – pagal ANK 416 straipsnį lieka administraciniu nusižengimu, ne nusikaltimu. Bauda siekia nuo 450 iki 550 eurų, o teisės atimamos nuo 1 iki 6 mėnesių. Skaudu piniginei, bet baudžiamojo teistumo tai nesukelia – skirtingai nei dabar Prancūzijoje.
Kitose ES šalyse riba jau seniai griežtesnė: Estijoje viršijimas nuo 41 km/h traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas su galimu areštu iki 30 parų. Redakcijos vertinimu, Prancūzijos sprendimas rodo aiškią europinę tendenciją – itin dideli greičio viršijimai vis dažniau perkeliami iš administracinės į baudžiamąją plotmę. Ar Lietuva anksčiau ar vėliau paseks šiuo pavyzdžiu, priklausys nuo to, ar administracinės baudos toliau atrodys pakankamu atgrasymu didėjant tokių pažeidimų skaičiui.
