Dalis vairuotojų Vokietijos greitkelius mėgsta ne dėl šnicelių ar pigesnių prekių, o dėl Autobahn – atkarpų, kuriose nėra bendro greičio apribojimo ir teoriškai galima važiuoti gerokai greičiau nei namuose. Bet ar ta laisvė iš tikrųjų tokia naudinga, kaip atrodo? Naujausi skaičiai rodo netikėtą atsakymą.
Nyderlanduose atlikta apklausa parodė, kad maždaug trys iš dešimties gyventojų tokią pačią laisvę norėtų matyti ir kai kuriose savo šalies greitkelio atkarpose. Tyrime, kurį atliko „Duitsemilieusticker.nl” tarp 1 052 respondentų, ryškiausiai išsiskyrė jauni vyrai.
Kam neribotas greitis patrauklus labiausiai
Autobahn skirtingas grupes traukia nevienodai. Tyrimo duomenimis, apie neribotą greitį teigiamai atsiliepė daugiau nei keturi iš dešimties vyrų ir maždaug trys iš dešimties moterų. Amžius taip pat lemia: tarp jaunesnių nei 30 metų vairuotojų beveik pusė žavisi bendro greičio apribojimo nebuvimu. Tai rodo, kad neribotas greitis labiausiai patrauklus tiems, kurie vairavimą laiko pomėgiu ar pojūčių šaltiniu.
Autobahn nėra neribotas visur
Įsivaizdavimas, kad peržengus sieną galima be perstojo laikyti pedalą įspaustą iki grindų, teisingas tik iš dalies. Naujausiais duomenimis, apie 73 proc. visų Vokietijos Autobahn juostų neturi nuolatinio greičio apribojimo. Likusioje dalyje galioja fiksuota riba.
Net ir neribotoje atkarpoje gali galioti laikini apribojimai – dėl kelio darbų, blogo oro, intensyvaus eismo ar elektroninių ženklų, kurie tam tikru momentu nurodo mažesnį greitį. Tokios vietinės taisyklės visada turi pirmenybę. Be to, Vokietijoje galioja rekomenduojamas 130 km/h greitis: važiuoti greičiau leidžiama, bet greitį vis tiek privalu pritaikyti prie eismo, matomumo ir oro sąlygų.
Kiek iš tikrųjų sutaupoma laiko
Popieriuje 160 ar 180 km/h skamba kur kas greičiau nei 130. Bet 100 km atkarpoje skirtumas nustebina. Važiuojant pastoviu 130 km/h greičiu, kelionė trunka kiek daugiau nei 46 minutes. Tą patį atstumą nenutrūkstamai įveikiant 160 km/h greičiu, prireiktų 37 minučių ir 30 sekundžių – teorinis laimėjimas vos apie 8 su puse minutės. Net ir pastoviu 180 km/h greičiu, palyginti su 130, sutaupoma vos apie 13 minučių.
Praktikoje šie skirtumai dar mažesni. Dėl eismo, kelio darbų ir laikinų ribojimų beveik neįmanoma tokį greitį išlaikyti ilgai, o kiekvienas stabdymas atima dalį anksčiau sutaupyto laiko. Greitesnis važiavimas dar ir smarkiai didina degalų sąnaudas – dėl sparčiai augančio oro pasipriešinimo sutaupytos minutės gali visai išnykti prie papildomo degalų ar įkrovimo sustojimo.
Kodėl dauguma vis tiek renkasi ribą
Nepaisant Autobahn patrauklumo, daugiau nei pusė apklaustųjų neribojamo greičio savo šalyje nenori – jie fiksuotą ribą laiko saugesne ir aiškesne. Maždaug ketvirtadalis baiminasi, kad dideli greičio skirtumai pablogina eismo pralaidumą ir didina taršą, o panaši dalis pažymi, kad tankiai apgyvendintose šalyse keliai judresni, o atstumai tarp įvažiavimų ir išvažiavimų trumpi – todėl ilgai išlaikyti aukštą greitį sunku.
Ką tai reiškia Lietuvos kontekste
Lietuvai ši diskusija aktuali dvejopai. Pirma, daug lietuvių Autobahn keliauja atostogų metu, todėl verta prisiminti: net neribotoje atkarpoje galioja rekomenduojamas 130 km/h greitis, o įvykus avarijai greičiau važiavęs vairuotojas gali būti laikomas bendrininku. Antra, Lietuvoje magistralėse leistinas greitis siekia iki 130 km/h vasarą – neribotas režimas čia net nesvarstomas, o pateikti skaičiai paaiškina kodėl: didelis greičio skirtumas tarp automobilių kelia daugiau rizikos nei realios naudos, o sutaupytas laikas – minimalus. Fizika nepasiduoda nuomonei: 100 km atkarpoje net 50 km/h greičio skirtumas virsta vos keliolika minučių.
