Vienas visiškai pakrautas vilkikas kelio dangai per kilometrą gali padaryti tokį pat poveikį kaip apie 10,5 tūkst. lengvųjų automobilių. Skaičius atrodo neįtikėtinas, tačiau būtent juo grindžiamas principas, kurio jau netrukus laikysis nauja Lietuvos kelių apmokestinimo sistema – ir, kaip rodo nauja apklausa, dauguma gyventojų su juo sutinka.
Ką parodė apklausa
Bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ birželio 18–28 d. apklausė 1 016 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Rezultatas: 68 proc. respondentų mano, kad krovininis ir keleivinis transportas kelių infrastruktūrą dėvi labiau nei lengvieji automobiliai. Beveik pusė (48 proc.) įsitikinę, kad skirtumas yra reikšmingas, dar penktadalis (20 proc.) – kad jis šiek tiek juntamas.
Konkrečiai apmokestinimo pagal poveikį principui pritaria 53 proc. apklaustųjų, nepritaria vos 9 proc., o 26 proc. laikosi nuosaikios pozicijos. Ar tai reiškia, kad visuomenė jau pasiruošusi naujai sistemai? Skaičiai rodo palankią nuotaiką, bet ne aklą entuziazmą – ketvirtadalis vis dar neapsisprendęs.
Kodėl skaičiai tokie dideli
„Vilnius Tech“ universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad sunkiasvoris transportas lemia apie 90 proc. viso kelių infrastruktūros nusidėvėjimo. Palyginimas su 10,5 tūkst. lengvųjų automobilių atsiranda ne atsitiktinai – kelio dangos gadinimas auga eksponentiškai pagal ašies apkrovą, todėl 40 tonų sveriantis N3 kategorijos vilkikas dangai kenkia neproporcingai daugiau nei jo svoris rodytų iš pirmo žvilgsnio.
Kas keisis nuo 2027 metų
Nuo 2027 m. sausio 1 d. dabartines vinjetes pakeis elektroninė sistema „Via Toll” – vežėjai mokės ne už laikotarpį, o už faktiškai nuvažiuotą atstumą mokamais keliais, atsižvelgiant į transporto priemonės tipą, degalų rūšį ir emisijų klasę. Sistema bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms – tai reiškia autobusus, sunkvežimius ir kitą komercinį transportą. Lengviesiems M1 kategorijos automobiliams naujų mokesčių neatsiras.
Panašus principas – mokėti pagal nuvažiuotą atstumą, o ne pagal laiką – jau daugelį metų taikomas Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Lietuva prie šio modelio prisijungia palyginti vėlai.
Kur nukeliaus surinkti pinigai
Per pirmuosius sistemos veikimo metus tikimasi surinkti apie 110 mln. eurų – visa suma bus nukreipta į Valstybinį kelių fondą. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad tai programos „STOP kelių gadinimui” dalis, o surinktos lėšos turėtų tiesiogiai grįžti į kelių priežiūrą.
Redakcijos vertinimu, pati apklausos idėja – patvirtinti reformą visuomenės nuomone – rodo, kad valdžia gerai supranta: sunkiasvorio transporto apmokestinimas svarstomas ne pirmus metus, o realaus rezultato vairuotojai sulauks tik tada, kai surinkti pinigai iš tikrųjų pasirodys ant kelio, o ne biudžeto ataskaitoje.
