Iki šiol Lenkijoje veikė paprasta schema: gavus laišką iš fotoradaro sistemos CANARD, pakakdavo nurodyti kaip vairavusį fiktyvų asmenį – dažnai iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, Ukrainos – ir bauda tiesiog nukrisdavo į niekur. Lenkijos infrastruktūros ministerija šią spragą ruošiasi uždaryti visiems laikams.
Kas keičiasi
Naujas įstatymo projektas perkelia finansinę atsakomybę nuo vairuotojo prie automobilio savininko. Vairuotojo nurodyti nebereikės – vietoj to, gavęs pranešimą apie fotoradaro užfiksuotą pažeidimą, savininkas turės arba priimti baudą, arba pateikti pasirašytą vairavusio asmens sutikimą būti nubaustam, arba įrodyti, kad automobilis buvo pavogtas ar parduotas.
Jei per 30 dienų savininkas neatsako arba ignoruoja laišką – automatiškai taikoma „administracinė rinkliava“. Ir būtent čia slypi didžiausias pokytis.
Kiek tai kainuos
Rinkliavos dydis priklausys nuo viršyto greičio: iki 30 km/val. – 1 500 zlotų (apie 350 €), 31–40 km/val. – 2 400 zlotų (apie 560 €), 41–50 km/val. – 3 000 zlotų (apie 700 €), 51–60 km/val. – 4 500 zlotų (apie 1 050 €), 61–70 km/val. – 6 000 zlotų (apie 1 400 €), o viršijus 70 km/val. – iki 7 500 zlotų, tai yra beveik 1 690 eurų.
Palyginimui – tai daugiau nei tris kartus viršija standartinį baudos tarifą už tuos pačius pažeidimus. Sumokėjus per 30 dienų taikoma 20 proc. nuolaida, tačiau net ir su ja suma lieka gerokai didesnė už įprastą baudą. Pravažiavimas per raudoną šviesoforą kainuos papildomus 3 000 zlotų, o pažeidimas geležinkelio pervažoje – 6 000 zlotų.
Ar tai reiškia, kad priimti baudą taps pigiau nei ją ginčyti ar ignoruoti? Būtent taip ir sumanyta.
Kodėl valdžia ėmėsi šio žingsnio
Skaičiai kalba patys už save. 2025 m. tik 53 proc. fotoradarų užfiksuotų pažeidimų baigėsi realia bauda, o atkarpinių greičio matuoklių atveju rezultatas dar prastesnis – vos 38 proc. Šiais metais viena tokia sistema per pusmetį užfiksavo 384 tūkst. viršyto greičio atvejų, tačiau realiai išrašyta vos 116 tūkst. baudų – maždaug viena iš trijų.
Kaip su tuo Lietuvoje
Lietuvos sistema šiuo klausimu jau seniai veikia panašiu principu, tik be Lenkijos siūlomos „administracinės rinkliavos“ komponento. Pagal ANK 611 straipsnį, kai pažeidimas fiksuojamas fotoradaru ar vidutinio greičio matuokliu, protokolas ir administracinis nurodymas siunčiamas tiesiai transporto priemonės savininkui ar valdytojui – nepriklausomai nuo to, kas realiai vairavo. Savininkas gali įrodyti, kad transporto priemonę tuo metu valdė kitas asmuo, tačiau pati sistema iš principo orientuota į savininko atsakomybę, o ne į vairuotojo paiešką.
Redakcijos vertinimu, tai reiškia, kad „fiktyvaus vairuotojo“ triukas, kurį Lenkija dabar bando uždaryti įstatymu, Lietuvoje niekada nebuvo tokia paprasta išeitis kaip kaimyninėje šalyje.
Lietuvos vairuotojams, dažnai vykstantiems tranzitu per Lenkiją, verta įsidėmėti vieną dalyką: nuo 2028 m. sausio 1 d. laiško iš CANARD ignoravimas taps kur kas brangesnis nei pati bauda. Geriausia strategija liks ta pati – atsakyti į pranešimą laiku, kad ir kokia jo forma būtų.
