„Galima drąsiai viršyti 10 km/val.“ – šis įsitikinimas gyvas tarp Lietuvos vairuotojų dešimtmečius. Kitas kraštutinumas – mano, kad fotoradaras nubaudžia jau nuo pirmo viršyto kilometro. Tiesa slypi, kaip dažnai būna, tarp šių dviejų mitų, o 2026 metais ji tampa dar aktualesnė: Lietuvos keliuose jau veikia daugiau nei 212 greičio kontrolės įrenginių.
Iš kur atsirado mitas apie 10 km/val.
Stacionarūs matuokliai, tokie kaip „MultaRadar S580“ ar „Sensys“ sistemos, turi sertifikuotą techninę paklaidos ribą – paprastai ±3 km/val. iki 100 km/val. greičio ir ±3 proc. esant didesniam greičiui. Bet tai – ne tas pats, kas leidimas viršyti. Praktikoje dauguma stacionarių matuoklių sukonfigūruoti taip, kad pažeidimus pradėtų registruoti nuo maždaug 11 km/val. viršijimo, nes pagal Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnį viršijimas iki 10 km/val. užtraukia tik įspėjimą – automatinės sistemos tokio atvejo dažniausiai net neįtraukia į protokolą. Būtent iš čia ir kilo populiarus, bet netikslus įsitikinimas apie „leistiną“ 10 km/val. ribą.
Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra viešai pareiškęs, kad policijos tikslas – kad piniginė bauda būtų taikoma net už 5 km/val. viršytą greitį. Tai reiškia, kad techninė paklaida yra tik sistemos niuansas, ne oficialus leidimas spausti greičiau.
Trikojai – čia mitas dar pavojingesnis
Su stacionariais matuokliais bent galima numanyti logiką. Su Lietuvos keliuose nuo 2020 m. naudojamais 37 trikojais radarais – jau sudėtingiau, nes jie neturi pastovios tolerancijos ribos. Ji priklauso nuo sąlygų: tamsiu paros metu ar esant blogam orui trikojis gali fiksuoti pažeidimus jau nuo 11 km/val. viršijimo, o šviesiu metu, geram matomumui esant, tolerancija gali siekti iki 21 km/val. Skirtumas – beveik dvigubas, ir vairuotojas iš anksto niekada tiksliai nežino, kuri riba tuo metu taikoma. Papildomai keliuose jau riedėti pradėjo daugiau kaip 10 nežymėtų policijos automobilių su rankine greičio matavimo įranga – pareigūnai jais gali bausti net už mažesnį nei 10 km/val. viršijimą.
O ar vidutinio greičio ruožuose ta pati tolerancija?
Ne visai – bet principas panašus. Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 134 vidutinio greičio matavimo sistemos ir 78 momentiniai matuokliai – iš viso jau minėti 212 įrenginių. Pavyzdžiui, jei leistinas greitis 90 km/val., o vidutinis greitis ruože buvo 100 km/val. – baudos greičiausiai nebus (mažas viršijimas plius paklaida). Bet 101 km/val. – jau užfiksuos. Ir čia slypi kita dažna klaida: sulėtinimas prieš kamerą ir greitėjimas po jos tiesiog neveikia, nes sistema skaičiuoja vidurkį per visą atkarpą, o ne momentą prie objektyvo.
Kiek realiai kainuoja mito paneigimas
Nepriklausomai nuo to, koks prietaisas užfiksavo pažeidimą – stacionarus matuoklis, trikojis, vidutinio greičio sistema ar pareigūnas – bauda skaičiuojama pagal tą pačią ANK 416 straipsnio lentelę: iki 10 km/val. – įspėjimas, 11–20 km/val. – 12–30 eurų, 21–30 km/val. – 30–90 eurų, 31–40 km/val. – 120–170 eurų, 41–50 km/val. – 170–230 eurų, o virš 50 km/val. – 450–550 eurų su galimybe atimti teises 1–6 mėnesiams. Pradedantiesiems vairuotojams, motociklininkams, sunkiasvorio transporto ir autobusų vairuotojams sąlygos griežtesnės – teisių atėmimas gali būti taikomas jau nuo 31 km/val. viršijimo. Pakartotinio pažeidimo atveju, jei per 12 mėnesių vėl viršijama daugiau nei 20 km/val., bauda gali siekti iki 1000 eurų.
Ką verta žinoti 2026 metais
Redakcijos vertinimu, pats naudingiausias 2026 m. pokytis – ne technika, o skaidrumas. Nuo 2025 m. rugpjūčio prieš greičio matuoklius pradėti statyti papildomi kelio ženklai, aiškiai nurodantys leistiną greitį: prieš stacionarius matuoklius jų įrengta daugiau nei 150, prieš vidutinio greičio sistemas – daugiau nei 250. Tai reiškia, kad „nežinojau, koks greitis leistinas“ nebėra pateisinimas. Papildomai susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė tvarką, pagal kurią 2026 m. pirmąjį pusmetį matuokliai bus perkeliami į pavojingiausius ruožus – tad seni matuoklių žemėlapiai navigacijos programėlėse gali nebeatitikti realybės.
Praktinė išvada lieka ta pati, nepaisant jokių mitų: paklaida – techninis dalykas, o ne leidimas. Saugiausias ir pigiausias sprendimas – tiesiog laikytis leistino greičio visame kelyje, ne tik ties matomu matuokliu.
