„Žinau, kad iki 10 km/val. galima“ – šią frazę autoservisuose ir forumuose girdime nuolat. Problema ta, kad įstatyme tokios „10 km/val. tolerancijos“ nėra niekur. O nuo kokio greičio matuoklis realiai fiksuoja pažeidimą, priklauso nuo to, koks būtent prietaisas jus matavo – ir daugelis vairuotojų tai sužino per vėlai, jau gavę baudą.
Techninė paklaida ir praktinė tolerancija – du skirtingi dalykai
Kiekvienas sertifikuotas greičio matavimo prietaisas Lietuvoje turi techninę paklaidos ribą – paprastai ±3 km/val. iki 100 km/val. greičio arba ±3 proc. esant didesniam greičiui. Ši paklaida visada minusuojama pažeidėjo naudai: jei matuoklis užfiksavo 54 km/val. 50 km/val. zonoje, bauda skaičiuojama nuo 51 km/val., ne nuo 54. Bet tai – ne „leidžiamas viršijimas“, o tik kalibravimo tikslumo garantija.
Praktinė tolerancija – visai kas kita. Ji nėra įtvirtinta ANK, nėra vieša ir priklauso nuo prietaiso tipo, jo nustatymo ir, trikojų atveju, net paros laiko. Būtent todėl tas pats viršijimas skirtingose vietose gali baigtis skirtingai.
Trys matuoklių tipai – trys skirtingi scenarijai
Stacionarūs matuokliai (MultaRadar S580, Sensys ir analogai) – labiausiai paplitęs tipas. Praktikoje dauguma jų nustatyti taip, kad pažeidimus pradėtų fiksuoti nuo maždaug 11 km/val. viršijimo. Tai ne teisinis reikalavimas, o techninis nustatymas. 2026 m. Lietuvoje veikia 78 momentiniai stacionarūs matuokliai.
Trikojai radarai – jų Lietuvos keliuose 37 – veikia visai kitaip. Jų tolerancija nepastovi: tamsiu paros metu ar blogu oru trikojis gali fiksuoti jau nuo 11 km/val. viršijimo, o dieną, esant geroms sąlygoms, riba gali siekti iki 21 km/val. Tas pats trikojis tą pačią dieną gali veikti kitaip nei prieš savaitę – ir vairuotojas to niekaip nežino iš anksto.
Vidutinio greičio sistemos – jų 134 – neskaičiuoja momentinio greičio prie kameros, o matuoja vidurkį per visą ruožą. Jei 3 km atkarpą įveikėte greičiau, nei matematiškai leidžia greičio riba, bauda generuojama automatiškai. Sulėtinimas prieš kamerą ir įsibėgėjimas po jos čia neveikia visiškai. Iš viso Lietuvos keliuose – 212 greičio kontrolės įrenginių.
ANK 416: bauda vienoda, nesvarbu, koks prietaisas
Kad ir kuris prietaisasužfiksuotų pažeidimą, baudos skaičiuojamos vienodai – pagal Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnį: iki 10 km/val. – įspėjimas; 11–20 km/val. – 12–30 eurų; 21–30 km/val. – 30–90 eurų; 31–40 km/val. – 120–170 eurų; 41–50 km/val. – 170–230 eurų; virš 50 km/val. – 450–550 eurų ir privalomas teisių atėmimas 1–6 mėnesiams. Pradedantiesiems vairuotojams, motociklininkams, sunkiasvorio transporto ir autobusų vairuotojams teisių atėmimas gali būti taikomas jau nuo 31 km/val. viršijimo.
Spidometro niuansas, kuris kartais gelbsti
Daugelio automobilių spidometrai rodo šiek tiek daugiau nei tikrasis greitis – paprastai 3–5 km/val. Tai sąmoninga gamintojo paklaida, garantuojanti, kad vairuotojas fiziškai negalėtų važiuoti greičiau, nei rodo prietaisų skydelis. Praktiškai: jei spidometras rodo 95 km/val., kur leistina 90, realus greitis greičiausiai yra 90–92 km/val. Tikslesnį greitį rodo GPS – navigacijos programėlėje ar automobilio ekrane, o kruizo kontrolė praktiškai eliminuoja „netyčinį“ viršijimą.
Kodėl pasikliauti tolerancija – rizika
Redakcijos vertinimu, esminė problema ta, kad tolerancija Lietuvoje mažėja. Kelių policijos tarnybos vadovybė viešai pareiškė siekį, kad piniginė bauda būtų taikoma net už 5 km/val. viršijimą. Kol kas šis siūlymas neįgyvendintas, bet kryptis aiški. Pasikliauti nuostata „žinau, kad 10 km/val. nebaudžia“ – tai lažybos su kintančiomis taisyklėmis, kur bent viena riba (trikojo) keičiasi net per dieną. Saugiausias ir pigiausias sprendimas nesikeičia: tiesiog laikytis kelio ženklo.
