Roma žengė ryžtingą žingsnį ramesnio miesto eismo link. Istoriniame centre vairuotojai nebegali viršyti 30 km/h greičio — vietoj ilgai galiojusio 50 km/h apribojimo. Miesto valdžia teigia, kad pokytis būtinas eismo saugumui, triukšmo mažinimui ir pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugai.
Naujasis reglamentas taikomas ne tik ribojamo eismo zonoms, bet ir beveik tūkstančiui papildomų gatvių, įskaitant kelias pagrindines arterijas, kurios anksčiau priklausė labiausiai apkrautoms miesto dalims. Greičio riba mieste tampa vienu ryškiausių Europos miestų eismo politikos pokyčių pavyzdžiu.
Kodėl Roma nusprendė veikti
Savivaldybės duomenimis, greičio viršijimas sudaro išmatuojamą dalį visų eismo įvykių miesto centre. Nors tai tik mažuma bendro skaičiaus, pareigūnai pabrėžia: didesniu greičiu įvykę susidūrimai daug labiau linkę baigtis sunkiais sužalojimais ar mirtimi, ypač pėsčiųjų ir dviratininkų atveju. Prie sprendimo prisidėjo ir nuolatiniai gyventojų skundai dėl triukšmo siaurose istorinėse gatvėse bei nuolatinis transporto srautas net ten, kur ankstesnės kontrolės priemonės neveikė.
Tikimasi, kad mažesnis greitis sumažins eismo triukšmą maždaug 2 decibelais judriausiuose rajonuose — nedidelis skaičius popieriuje, bet pastebimas kasdien gyvenantiems šalia gatvės.
Roma ne pirmoji — ir ne paskutinė
Panašūs 30 km/h apribojimai jau veikia Paryžiuje, Londone, Briuselyje ir Helsinkyje. Bolonijoje, kur dauguma gatvių pertvarkyta pagal 30 km/h politiką, eismo įvykių sumažėjo beveik 13 proc., o mirčių — perpus. Amsterdame po panašaus žingsnio pastebimai krito triukšmo lygis. Šie skaičiai ir tapo pagrindiniu argumentu Romos savivaldybei.
Kaip tai atrodo Vilniuje
Čia slypi netikėtas kontrastas. Vilniaus senamiestyje panašus, net griežtesnis apribojimas galioja jau seniai — beveik visoje teritorijoje nustatyta gyvenamoji zona, kurioje pagal KET draudžiama važiuoti didesniu nei 20 km/h greičiu. Tai reiškia, kad kol Roma tik pereina prie 30 km/h, Vilniaus istorinis centras jau dešimtmečius veikia pagal griežtesnę ribą.
Sostinė eina toliau ir platesniu mastu: iki 2026 m. planuojama įrengti 14 „ramaus eismo zonų” gyvenamuosiuose rajonuose, kuriose greitis mažinamas iki 20–30 km/h, kartais iki 40 km/h platesnėse gatvėse. Transporto specialistų vertinimu, greitis, sumažintas iki 30 km/h ar mažiau, gali sumažinti avarijų riziką iki 40 proc. Apklausos rodo, kad beveik pusė vilniečių šiai iniciatyvai nepritaria, baimindamiesi eismo apribojimų ir mažesnių parkavimo galimybių — panašus visuomenės pasidalijimas, kokį matome ir kituose Europos miestuose.
Kur riba lieka standartinė
Svarbu neapibendrinti — Lietuvoje bendra taisyklė gyvenvietėse tebėra 50 km/h, o žemesnės ribos galioja tik konkrečiose vietose: gyvenamosiose zonose ir stovėjimo aikštelėse (20 km/h), dviračių gatvėse (30 km/h, kur dar ir draudžiama lenkti dviračius). Visuotinės 30 km/h taisyklės, kokią dabar įveda Roma savo centre, Lietuva kol kas nėra priėmusi.
Ką verta įsiminti
Europos tendencija aiški — miestai vis dažniau renkasi 30 km/h ten, kur automobiliai dalijasi erdve su pėsčiaisiais ir dviratininkais. Vilnius šia kryptimi jau juda, tik ne visuotiniu, o zoniniu principu. Ar tokia praktika ateityje taps standartu visame mieste, priklausys nuo to, ar pirmieji rezultatai — kaip Bolonijoje ar Amsterdame — pasitvirtins ir vietos kontekste.
